Anot jo, Baltijos šalyse šiemet išaugusios žaliavų ir energetinių produktų sąnaudos buvo greitai perkeltos galutiniam vartotojui, priešingai negu Vakarų Europoje, kur kainos keičiamos rečiau ir lėčiau.
Kitąmet prognozuojama, kad infliacija turėtų sumažėti iki 6,2 procento.
„Trumpalaikės recesinės nuotaikos lems ir jau lemia nemažos dalies žaliavų kainų mažėjimą – ir juodieji metalai, ir kai kuri žemės ūkio produkcija pradėjo pigti, transportavimo kaštai sumažėję“, – prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.
Anot jo, infliacija Lietuvoje ir toliau labai priklausys nuo degalų kainų, kurios kiek netikėtai sumažėjo vasaros antroje pusėje, pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad nebus dar vieno degalų kainų šuolio rudenį. Taip pat infliacijai įtakos darys ir valstybės veiksmai švelninant energetikos produktų brangimą.
T.Povilauskas sakė, kad maisto kainų kritimo kol kas neprognozuojama, tačiau kainos turėtų stabilizuotis.
„Maisto kainų pikas yra labai arti, Lietuvoje kainos greitai sureagavo, tai susiję su sutarčių kainodara, perkamąja galia, bet yra ženklų – grūdinės kultūros atpigo biržoje, pieno produktų kainos vis dar aukštos, bet yra signalų apie galimas mažesnes kainas“, – sakė T.Povilauskas.
Statistikos departamentas antradienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., o mėnesinis vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.
T.Povilauskas sako tikėjęsis, kad mėnesio infliacija bus 0,2 proc., tačiau didesnį pokytį, pasak jo, greičiausiai lėmė didesnės biokuro kainos.
