Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.
„Kažkokių naujienų iš esmės nėra, kad būtų visiška naujiena – tai, manau, kad yra privalumas, kad Finansų ministerija neištraukė kažkokio „zuikio iš skrybėlės“, – BNS komentavo T.Povilauskas.
Pasak jo, matyti, kad Vyriausybė nuosekliai laikosi socialinės politikos krypties kitų metų biudžete.
„Ką galima suprasti iš skaidrių, iš spaudos pranešimo, akcentuojamos socialinės išmokos ir norima mažinti santykinį skurdą (...) Kalbama apie išlaidų didinimą, skiriant nemažą dėmesį mažiausias pajamas gaunantiems asmenims“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, dabar biudžeto „pajamų pusė yra neliečiama“ ir tai galima iš dalies pateisinti, tačiau mokesčių klausimai jau netrukus privalės būti sprendžiami.
„Šiais metais dar galima pateisinti, bet 2023-iais metais (...) yra didžiuliai lūkesčiai, kad tikrai šitas sunkus darbas bus daromas. Nes žiūrint į kitus metus, tai yra kol kas apie išlaidų didinimą, socialinę politiką, bet apie pajamas šiandien turbūt nieko net nebuvo užsiminta“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, Vyriausybė gali sulaukti kritikos būtent dėl biudžeto pajamų didinimo ir veiksnių, skatinančių ekonomikos augimą ilgesniu laikotarpiu.
„Iš esmės, viskas surišta su tais europiniais pinigais ir kažkokių naujų idėjų lyg ir nėra. Gali būti ta kritika ir iš verslo, gal ir opozicijos, kad tai yra toks socialinis biudžetas, atsižvelgiant į einamąsias problemas, kamšant skyles, galbūt negalvojant labai į priekį. Bet aš bandau pateisinti tuo, kad ir nebuvo žadama kitais metais tų esminių mokestinių pokyčių“, – sakė T.Povilauskas.
Kitų metų valdžios sektoriaus deficito – 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – prognozę SEB ekonomistas įvardijo kaip „pakankamai neutralų dydį vertinant kontekstą“.
„Nes, viena vertus, tas biudžeto deficitas yra mažėjantis, lyginant su šiais metais, su kitomis šalimis – vėlgi, kiek esu matęs, estai ir lenkai turi tarp 2 ir 3 proc. tą nominalų biudžeto deficitą savo projektuose, tai mes kažkaip labai neišsišokame“, – sakė jis.
T.Povilauskas kartu negailėjo kritikos biudžeto rodiklių pristatymo formatui: skelbti informaciją spaudos konferencijoje nepateikiant pačių įstatymų projektų.
„Paskelbia viešai, o nepateikia nei biudžeto projekto įstatymo, nei aiškinamųjų lentelių, paskui labai sunku skaičius sutikrinti (...) Negera praktika paskelbti spaudos pranešimą ir skaidres ir nepateikti tuo pačiu kitų dokumentų“, – sakė T.Povilauskas.