Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 08 30 /13:12

T.Povilauskas: Lietuvos ekonomiką rudenį ir žiemą labiausiai veiks energetikos kainos

SEB bankui pagerinus šių metų Lietuvos bendrojo vidaus augimo (BVP) prognozę nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., banko ekonomistas sako, kad išankstiniai BVP duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai antrą ketvirtį karo Ukrainoje įtaka buvo mažesnė, negu prognozuota. Be to, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia grūdų ir rapsų derlius. Visgi rudenį ir žiemą labiausiai veiks energetikos kainos.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

„Grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas eina į pabaigą, tai galima sakyti, kad derlius bus 10 proc. didesnis nei prieš metus arba net šiek tiek daugiau. Tai trečio ketvirčio rezultatui daro teigiamą įtaką“, – antradienį prognozių pristatyme sakė Tadas Povilauskas.

Tačiau neigiamos įtakos turi pramonės, mažmeninės prekybos rezultatai. Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu pramonės tendencijos yra labiau neigiamos, mažmeninės prekybos nuosmukis tęsis ir antrąjį pusmetį. Jis taip pat perspėjo, kad infliacijai viršijant pajamų augimą, realus vartojimas Lietuvoje pradės kristi.

2023 metais bankas prognozuoja, kad BVP augimas sulėtės iki 0,5 proc., kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas.

„Esame stipriai sumažinę prognozę, manau, tą darys ir oficialios Lietuvos institucijos. Jei žengsime į kitus metus kritimo tempu, veiks ir bazės efektas. Tikėtis gražaus skaičiaus kitais metais pakankamai sudėtinga“, – sakė T.Povilauskas.

Jis daro prielaidą, kad ir trečio, ir ketvirto ketvirčio BVP pokyčiai bus neigiami (kaip ir antro ketvirčio), todėl Lietuva neišvengs techninės recesijos. Kadangi daugelio svarbiausių eksporto partnerių ekonomika paskutinį šių metų ir pirmą kitų metų ketvirtį smuks, tai darys neigiamą įtaką ir Lietuvos ūkio pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didžiausios įtakos Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos.

„Akivaizdu, tos kainos niekur neveda, išskyrus į neigiamus elektros suvartojimo pokyčius, kas pramonei reiškia gamybos mažinimą, paslaugoms – didesnį nuostolį“, – sakė T.Povilauskas.

Pasak T.Povilausko, dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose.

„Tikėtina vidutinė elektros kaina biržoje rugpjūtį bus labai netoli 500 eurų už megavatvalandę, tai reiškia, kad rugpjūtį vidutinė kaina bus 12 kartų didesnė nei vidutinė 2016- 2019 visų metų kaina. Ką sumokėjai per visus 2019 metus, kai kaina būdavo apie 40 eurų, o dabar beveik – 500 eurų, tai gali už šį rugpjūtį sumokėti tiek, kiek sumokėdavai per visus metus“, – sakė T.Povilauskas.

Pasak T.Povilausko, daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį. Jis atkreipė dėmesį, kad jei valdžia nesiimtų jokių veiksmų, vidutiniškai ateinantis šildymo sezonas būtų iki 90 proc. brangesnis nei prieš metus.

Anot jo, kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų būti 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dukart, tačiau valstybė kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį.

Ekonomistas pabrėžė, kad elektros kainų augimas yra problema visoje Europoje, todėl bendras sprendimas visų Bendrijos narių lygiu turėtų būti rastas per artimiausią mėnesį, kad kainos grįžtų prie „normalesnių lygių“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl aukštų kainų šalių ekonomikų augimo tempai prognozuojami minimalūs.

„Esant tokioms elektros ir gamtinių dujų kainoms Europoje turbūt kito kelio kaip tik ES šalims nukeliauti iki vadinamosios recesijos nelabai ir yra“, – pridūrė jis.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,7 proc., o kitąmet – 0,3 procento.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?