TAB analitikai Henningas Hesse, Borisas Hofmannas ir Jamesas Weberis išnagrinėjo turto pirkimo programų, kurias Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Anglijos bankas įgyvendino nuo 2008 metų iki 2011 metų vidurio ir vėliau, poveikį JAV ir Didžiosios Britanijos ekonomikai.
Pradiniame etape kiekybinio skatinimo programos iš tiesų gerokai parėmė ekonomiką, tačiau vėliau jų poveikis silpo arba iš viso išnykdavo, parodė tyrimas, kurio rezultatus apžvelgė agentūra „Bloomberg“.
Turto pirkimas, kurį vykdė centriniai bankai, „reikšmingą“ teigiamą poveikį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir vartotojų kainų raidai darė iki 2011 metų birželio. Po to programų poveikis „statistiškai neretai nelabai skirdavosi nuo nulinio“, parodė TAB tyrimas.
Kiekybinio skatinimo programų poveikio silpimą, analitikų nuomone, galima paaiškinti tuo, kad investuotojai finansinio turto kainose iš anksto atsižvelgdavo į teigiamą šių programų poveikį.
Po investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo 2008 metais didžiausi pasaulio centriniai bankai, įskaitant FRS ir Anglijos banką, pradėjo įgyvendinti obligacijų pirkimo programas, kad paremtų finansų rinkas.
FRS turto pirkimui iš viso išleido apie 3,6 trln. JAV dolerių, o Anglijos bankas vyriausybės obligacijų pirkimui panaudojo 435 mlrd. svarų (580 mlrd. JAV dolerių).
Daugelis ekspertų nuogąstavo, kad kiekybinio skatinimo programos, kuriomis buvo siekta paremti ekonomiką ir padidinti infliacinį spaudimą, realiai išprovokavo staigų akcijų rinkų kilimą.
Pavyzdžiui, TAB tyrimas parodė, kad ir Jungtinėse Valstijose, ir Didžiojoje Britanijoje kiekybinio skatinimo programos, apie kurias buvo paskelbta, BVP augimo ir infliacijos rodiklius padidino po ne daugiau kaip 0,2 proc., tuo tarpu poveikis akcijų rinkai „JAV atveju buvo 10 kartų didesnis, o Didžiosios Britanijos atveju – 20 kartų didesnis“.
