Vilniečių lūkesčiai krito labiau negu kauniečių
Gruodį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 49 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje teigė, jog būsto kaina 2023 metais didės, 17 proc. manė, kad būstas pigs, 28 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 32 punktai. Rugsėjį indekso reikšmė siekė 44, o 2021 metų gruodį – 60 punktų. Mažesnė negu gruodį indekso reikšmė buvo 2020 merų pirmą pusmetį ir 2015 metų pradžioje. Pastarieji laikotarpiai buvo tokie, kai būsto rinkoje sandorių mažėjo, o kainos neaugo.
Vilniaus regione manančių, kad būsto kaina per metus padidės, gruodį buvo 53 proc., o tai yra 9 proc. punktais mažiau negu rugsėjį ir 23 proc. mažiau negu prieš metus. Manančių, kad būsto kaina mažės, buvo 15 procentų.
Įdomu tai, kad Kauno regione ketvirtą ketvirtį gyventojų lūkesčiai labiau nepakito (55 proc. teigė, kad kainos turėtų augti, 17 proc., kad jos turėtų mažėti) ir pagal būsto kainų lūkesčių indeksą Kaunas pasivijo Vilnių (beje, Registrų centro duomenys rodo, kad paskutinį metų ketvirtį būsto sandorių Kaune skaičius krito kur kas mažiau negu Vilniuje). To negalima pasakyti apie Klaipėdos krašto gyventojus, kurių lūkesčiai labai sumenko, ir jau tik 35 proc. apklaustųjų teigė, kad būstas 2023 metais brangs. Dar prieš ketvirtį taip manė 53 proc. apklaustų regiono gyventojų.
Prastesni lūkesčiai nenustebino
Pasiteisino prieš ketvirtį darytos prognozės, kad gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų metų pabaigoje blogės, nes tą lems paprasčiausiai teigiamų žinių iš būsto rinkos trūkumas ir atsargios nekilnojamojo turto ekspertų prognozės šiems metams. Lėtesnes būsto rinkos apsukas aiškiai rodo pirminės būsto rinkos stagnacija ir mažėjantis sandorių skaičius antrinėje rinkoje. Būsto kainos nustojo augusios, ir dabar gyventojai girdi daugiau diskusijų ne apie tai, ar kainos didės, o apie tai, kiek jos gali sumažėti šiais metais Lietuvoje. Be to, vis didesnę neigiamą įtaką būsto rinkai daro ir tebeaugusios tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos.
Būsto rinkoje sandorių vis dar mažėja, o bene pagrindinė to priežastis yra sparčiai prastėjantys būsto įperkamumo rodikliai, kuriems labai didelę įtaką daro augančios palūkanų normos. 6 mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų norma tapo teigiama 2022 m. birželio 6 d., o jau šiandien ji yra 2,8 procento. Tai reiškia, kad, norint pasiskolinti tokią pat sumą, išleisti paskolos įmokai reikės gerokai didesnę dalį savo gaunamų pajamų. Tačiau ne visi potencialūs skolininkai gali tą daryti, ypač turint omenyje padidėjusias kitas pragyvenimo išlaidas. Todėl vienas iš tų ženklų, kurie galėtų pradžioje nuraminti gyventojus, būtų palūkanų normos augimo pabaiga. SEB grupės ekonomistai tikisi, kad kovą Europos Centrinis Bankas bazines palūkanų normas šiemet didins paskutinį kartą.
Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais būsto kainos nebeaugo, tačiau metinis pokytis vis dar buvo istoriškai labai didelis. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė būsto kaina tebebuvo penktadaliu didesnė negu prieš metus, ir toks pokytis dvigubai lenkė vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Labai tikėtina, kad šiemet darbo užmokesčio pokytis bus didesnis negu vidutinės būsto kainos pokytis ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojams sutaupyti lėšų būstui įsigyti lengviau nebus – vartojimo prekių ir paslaugų kainos augs panašiai kaip dirbančiųjų pajamos. Nepamirškime, kad didėja rizika, jog ir nedarbas šiais metais padidės.
Būsto kainos daugelyje aplinkinių valstybių pradėjo mažėti. Nors metinis kainų pokytis dar teigiamas, tačiau tokiose šalyse kaip Švedija, Vokietija, Lenkija ar Latvija, mėnesiniai kainų pokyčiai praėjusių metų pabaigoje buvo neigiami. Įprasta, kad tokie pokyčiai kaimyninėse šalyse nesuteikia optimizmo tikintis, kad Lietuvoje tendencijos bus kitokios.
Pirmą ketvirtį lūkesčiai vargu ar pagerės
Pirmą ketvirtį viešojoje erdvėje dominuos žinutės apie pasyvią nekilnojamojo rinkos padėtį ir veikiausiai šiek tiek mažėjančias būsto kainas, todėl gyventojų lūkesčiai neturėtų gerėti. Dažnai prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir laukimo tendencija kaip tik dar labiau didina neigiamas kainų tendencijas rinkoje, nors nedidelės kelių procentų kainų korekcijos sureikšminti nereikėtų, atsižvelgiant į tai, kad būsto kaina per dvejus metus padidėjo 40 procentų.
Neatmeskime ir to scenarijaus, kad antrą metų pusmetį ekonomikos padėtis gali vėl gerėti ir paskatinti potencialius pirkėjus sugrįžti į būsto rinką, taip vėl darydama teigiamą įtaką ir būsto kainai.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1 006 15–74 metų gyventojai 112-oje šalies vietovių.