SEB prognozuoja, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,1 proc. Rugpjūtį prognozuotas 0,5 proc. augimas.
„Sumažinimas nėra ženklus, tiesiog kadangi šiemet rezultatai geresni, paliekame panašias prielaidas pokyčių kitais metais. Metinis pokytis šiek tiek sumažėjęs, bet kitais metais turėsime turbūt stagnaciją ir balansuosime tarp nedidelio augimo ir nedidelio smukimo“, – naujausių šalies ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė T.Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad valdžios priemonės ir kitų metų biudžete numatyta parama verslui bei gyventojams sušvelnins galimus neigiamus ekonomikos rezultatus.
Pasak T.Povilausko, trečiojo ketvirčio BVP rezultatai nustebino, todėl šių metų ūkio augimo prognozę bankas padidino iki 2,2 proc. Rugpjūtį jis prognozavo 1,5 proc. augimą.
„Džiugu, verslas labiausiai nudžiugino, kuris visus pokyčius operatyviai sprendė ir turime geresnį rezultatą nei tikėjomės“, – sakė T.Povilauskas.
Ekonomisto vertinimu, pramonė lieka vienas svarbiausių veiksnių, labiausiai prisidėjusių prie šių metų ekonomikos augimo.
„Žiūrint į priekį, kas ekonomiką galėtų ištraukti į priekį, reikia tų sektorių, kurie sparčiau augtų. Viskas priklausys, kaip pramonė susitvarkys su užsakymais, kaip seksis transporto sektoriui“, – sakė T.Povilauskas.
„Pramonė kitais metais turbūt nustebinti nelabai turėtų. Matome iš naujausių apklausų duomenų, kad po truputį įmonių vertinimas, tiek kalbant apie eksporto užsakymus, tiek apie gamybos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu, yra švelniai prastėjantys. Tendencija yra ta, kad užsakymų šiek tiek mažėja. Esant tokioms nuotaikoms augti stipriau yra sudėtinga“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pastebi, kad užsienio prekybos pokyčiai taip pat nebuvo tokie prasti, kaip manyta.
Anot T.Povilausko, importas iš Rusijos, Baltarusijos smarkiai krito nuo birželio įsigaliojus sankcijoms, tai ypač palietė medienos importą, tačiau iki tol pramonė nusipirko daug atsargų.
„Didelis atsargų užsipirkimas buvo balandį-birželį, kai buvo rekordinis ir metalo, ir medienos, ir akmens anglies užsipirkimas iš Rusijos, Baltarusijos. Vis dar naudojamos tos atsargos, kai žiūrim metalo importą, medienos – jis labai nedidelis, o turint omeny, kad pramonė rodo gerus rezultatus, dirbama iš tų atsargų, kurios užsipirktos anksčiau“, – sakė T.Povilauskas.
„Lieka klausimas, nes atsargos, tai, ką pirkdavo iš Rytų, turės būti užspirkinėjama ir kitų metų pirmą ketvirtį pamatysime didesnį šuolį tų užsipirkimų. Matysime, kurios importo rinkos pakeitė Rusiją ir Baltarusiją“, – pridūrė jis.
Anot T.Povilausko, bendro Lietuvos eksporto duomenys trečiąjį ketvirtį taip pat teigiamai nustebino ir turėjo įtakos geresniam nei tikėtasi BVP augimui.
Pasak analitiko, tikėtasi, jog eksportas, daugiausia – reeksportas į Rusiją ir Baltarusiją – smuks apie 50 proc., tačiau jo susitraukimas yra minimalus.
„Dažnu atveju tai ėjimas per aplinkines šalis, matome skaičius, kad eksportas į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, padidėjęs tris kartus, į Baltarusiją – dvigubai, į Rusiją sumažėjęs trečdaliu. Bet tai, kas eksportuojama į Kazachastaną, vis tiek pasiekia Rusiją. (...) Reeksportas yra į Rytų šalis labai ir nesumažėjęs“, – sakė jis.
Vertindamas vartotojų pasitikėjimo rodiklius T.Povilauskas pastebėjo, kad nuotaikos šiek tiek suprastėjo, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmųjų šalių Europos Sąjungoje pagal gyventojų nuotaikų gerumą.
Banko vertinimu, 2023 metais darbo rinka truputį atvės, ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamo 5,8 proc. šiais metais iki 6,7 proc. 2023 metais.
Nekeičiama 8,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimo kitąmet prognozė. Manoma, kad didžiausios įtakos jo pokyčiui darys 15 proc. didėsianti minimali alga ir 10 proc. augsiančios valstybės sektoriaus darbuotojų algos.
Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio kitąmet yra istoriškai labai dideli ir susiję su dabartine didesne negu 20 proc. infliacija. Vidutinę algą gaunančių žmonių perkamoji galia kitąmet neturėtų keistis, nes atlyginimų pokytis bus panašus į infliaciją.
