Mažėjančios palūkanų normos artimiausiais ketvirčiais turėtų suteikti impulsą stipresniam vartojimui ir investicijoms. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas šiemet mažins dar du kartus, o kitąmet – penkis. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
2025 ir 2026 metais prognozuojamas spartesnis ekonomikos augimas
Ir pirmo, ir antro ketvirčio Lietuvos BVP pokyčiai buvo gerokai didesni, negu prognozavome. Todėl pageriname ankstesnę 1,5 proc. Lietuvos BVP 2024 metais augimo prognozę iki 2,4 procentų. Geresnį negu prieš metus ūkio plėtros rezultatą lėmė ne tik atsigavęs realusis namų ūkių vartojimas, bet ir stipresni pramonės sektoriaus rezultatai. Per septynis mėnesius apdirbamosios gamybos produkcijos lyginamosiomis kainomis apimtis padidėjo 3,3 proc. ir toks pokytis buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje (ES). Vis dar teigiamą įtaką ekonomikai darė ir augusi inžinerinės statybos darbų apimtis.
Darome prielaidą, kad trečią ir ketvirtą ketvirčiais Lietuvos ekonomika augs lėčiau – per ketvirtį BVP didės maždaug 0,5 proc., arba lėčiau negu pirmą ir antrą ketvirčiais, kai ekonomika paaugdavo po 0,9 procento. Lėtesnį ketvirtinį BVP pokytį lems truputį lėčiau augsiantis eksportas ir namų ūkių vartojimas. Tiesa, trečią ketvirtį teigiamą įtaką ekonomikai darys 5–10 proc. didesnis negu pernai grūdų ir rapsų derlius Lietuvoje.
Nuo 2,8 iki 2,6 proc. sumažinome 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Pagrindinė priežastis – gerokai spartesnis, negu laukėme, šių metų ekonomikos pokytis ir dėl to padidėjusi palyginamoji bazė. Be to, prognozuojame šiek tiek lėtesnį euro zonos ekonomikos augimą 2025 m. palyginti su prognozėmis, darytomis prieš ketvirtį. Toks prognozuojamas augimas būtų didesnis negu šiemet ir spartesnis, negu prognozuojamas BVP pokytis Latvijoje (+2,2 proc.) ir Estijoje (+2,5 proc.).
Kitąmet namų ūkių pajamos turėtų augti sparčiau negu infliacija (nors skirtumas tarp pajamų pokyčio ir infliacijos nebebus toks didelis kaip šiemet), todėl realusis namų ūkių vartojimas turėtų išlikti istoriškai stiprus. Be to, neišvengiamai per artimiausius dvejus metus teigiamą įtaką BVP darys ES pinigai, kurių vien kitąmet į ekonomiką gali būti įlieta daugiau negu 2 mlrd. eurų. Galiausiai palūkanų normos pradėjo mažėti ir tai darys teigiamą įtaką ir vartojimui, ir investicijoms. 2026 metais tikimės 2,9 proc. realiojo BVP pokyčio Lietuvoje.
Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 1,2 proc., o kitąmet ji padidės iki 3 procentų. Tai yra šiek tiek daugiau, negu prognozuota anksčiau. Metinės infliacijos dugnas buvo pavasarį, ir artimiausiais mėnesiais infliacija po truputį didės, o gruodį viršys 2 procentus. Infliacija didės, nes išnyks per pastaruosius pusantrų metų sumažėjusių energetikos produktų kainų įtaka infliacijai.
Tam nemažą įtaką darys nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėsiantis akcizas dyzelinui (nuo 41 ct/l iki 46,6 ct/l) bei atsirandanti CO2 dedamoji benzinui (4,7 ct/l) bei dyzelinui (5,36 ct/l). Paslaugos brangs truputį lėčiau negu šiemet. Prognozuojame, kad maisto produktų kaina po šių metų nuosmukio 2025 metais vidutiniškai padidės 1,5 procento.
Darbo užmokestis 2025 metais turėtų augti lėčiau negu šiemet
Padidinome vidutinio nedarbo 2024 metais prognozę nuo 7 proc. iki 7,3 procento. Tačiau manome, kad kitąmet nedarbas vėl sumažės iki 7 procentų. Per metus nedarbas padidėjo, bet toks pokytis nėra labai reikšmingas atsižvelgus į visus ekonomikai tekusius iššūkius per pastaruosius dvejus metus. Apskritai, šalyje dirbančių asmenų skaičius toliau augo. Užimtųjų skaičius Lietuvoje antrą ketvirtį siekė 1,47 mln. ir buvo 27 tūkst., arba 1,8 proc. didesnis negu prieš metus. Užimtumo lygis irgi buvo beveik rekordinis. Darbuotojų skaičiaus augimui teigiamą įtaką daro gausėjantis dirbančių užsieniečių skaičius.
Vėl teko pagerinti vidutinio darbo užmokesčio 2024 ir 2025 metais prognozę. Manome, kad šiemet vidutinė alga prieš mokesčius vidutiniškai didės 9,4 proc., o kitąmet 8,1 procento. Pasiteisina lūkesčiai, kad valstybės sektoriuje algos šiemet didės labiau negu privačiame sektoriuje.
Tačiau privačiame sektoriuje algos tebeauga pakankamai sparčiai – antrą ketvirtį jos buvo 9 proc. didesnės negu pernai. Jau beveik aišku, kad kitąmet minimali mėnesio alga didės 12 proc. (šiemet ji augo 10 procentų), o tai bus vienas iš svarbių veiksnių, neleisiančių darbo užmokesčio augimui labiau sulėtėti. Bus labai įdomu sulaukti kitų metų valstybės biudžeto projekto ir pamatyti, kiek kitąmet didės algos valdžios sektoriuje. Yra nemaža tikimybė, kad valdžia prieš rinkimus vėl bus dosni.
Dėl spartesnio, negu prognozuota, ekonomikos augimo šiemet konsoliduotos šalies biudžeto pajamos viršija planuotas. Sumažinome šių metų biudžeto deficito prognozę iki 1,6 proc. BVP. Nekantriai laukiame kitų metų valstybės biudžeto projekto, apie kurį vasarą valdžia beveik nekalba. Tikėtina, kad biudžetas kitąmet bus toks, jog fiskalinė politika kitąmet būtų neutrali, nes poreikio papildomai skatinti ekonomiką nėra. Kitais metais tikimės 1,8 proc. BVP biudžeto deficito.
Centriniai bankai įsibėgės mažindami bazines palūkanų normas
Po praėjusių stagnacijos metų euro zonos ekonomika šiemet auga. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet padidės 0,8 procento. Prognozė šiek tiek pagerinta, palyginti su gegužę atnaujintomis prognozėmis. Kitąmet tikimės kur kas spartesnės 1,6 proc. sieksiančios BVP plėtros.
Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje šiemet turėtų būti 2,5 proc., tačiau kitąmet ji mažės iki 1,8 procento. SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins dar du kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo dabartinių 3,75 iki 3,25 procentų. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2 procentai.
SEB ekonomistai nepakeitė 2,5 proc. JAV BVP augimo šiais metais prognozės. Išlaikomos prielaidos, kad ekonomika neišvengs minkštojo nusileidimo ir kitąmet BVP augs lėčiau – 1,5 procento. Dėl silpnėjančios padėties darbo rinkoje ir prie Centrinio Banko tikslo artėjančios infliacijos Federalinio rezervo sistema turėtų rugsėjį pradėti mažinti bazines palūkanų normas ir iki metų pabaigos jos turėtų sumažėti 1 proc. punktu.
Kitais metais tų mažinimų bus dar daugiau ir metų pabaigoje tikimės 3–3,25 proc. bazinės palūkanų normos. Euras JAV dolerio atžvilgiu turėtų stiprėti ir kitų metų pabaigoje euras gali kainuoti iki 1,17 JAV dolerio.
