„Skambinu dėl darbo“, – užteko pasakyti tiek, kad pirmoji atsiliepusi sekretorė duotų mobilųjį telefoną asmens, su kuriuo reikia tartis. Atsiliepęs firmos vadovas (ar vienas iš jų) leido suprasti, kad į darbą priims net nepatyrusį ir mašinos neturintį žmogų, bet konkretesnius pokalbius primygtinai siūlė atidėti iki tol, kol turėsime taksisto atestacijos pažymėjimą.
Kitu telefonu tikriausiai atsiliepė taksi įmonės vadovė. Išgirdusi pageidavimą dirbti firmos transportu, dalykiška moteris draugiškai ėmė atkalbinėti nuo tokių užmojų. „Jums geriau turėti savo mašiną. Jei dirbsit su firmos mašina – tik vergausit. Labai daug atidirbti reikia, labai didelis planas“, – tikino pašnekovė.
Dar kitaip susiklostė trečiasis pokalbis: ragelį pakėlusi administratorė nedelsdama sujungė su vyriškiu. Šis pakvietė jau kitos dienos rytą užsukti į firmos patalpas ir viską aptarti.
„Čia bus tavo mašina“
Neįspūdingo biuro antrame aukšte, erdviame kabinete, taksisto darbo ieškantį „15min“ žurnalistą pasitiko apie 35 metų plikas, įdegęs, kiek grėsmingos išvaizdos, tačiau gerai nusiteikęs vyras.Atlyginimas kaip ir yra, bet jo kaip ir nėra! Mes visus mokesčius sumokam už tave. O visus pinigus užsidirbi pats.
Išklausęs legendą apie vadybininko karjerą ir patikslinęs, ar seniai juo nebedirbu, darbdavys dar pasidomėjo, kuo užsiimu pastaruoju metu. Fraze „šakėmis ant vandens“ įvertinęs mano aiškinimus, kad neoficialiai verčiuosi atsitiktiniais uždarbiais, savimi pasitikintis taksistų šefas ėmė reklamuoti darbo sąlygas ir noriai atsakinėjo net į galbūt kvailokus klausimus: kokią mašiną gausiu? ar teks ja su kažkuo dalintis? ar kas nors išmokys dirbti su racija? ar galėsiu laukti klientų prie viešbučių ar oro uosto?
Darbdavys leido suprasti, kad dėl tokių dalykų nereikėtų kvaršinti sau galvos. „Jums viską parodys, viską paaiškins. Nebus taip, kad atidavėm mašiną ir važiuok, tik pinigus atvežk“, – tikino pašnekovas.
Gyvenu kitame mikrorajone nei jūsų taksi parkas – ar ilsėdamasis galėsiu mašiną laikyti prie namų? „Laikysi pas save. Čia bus tavo mašina“, – užtikrino pašnekovas.
Darbdavys siūlė įvertinti ir tai, kad man nereikės rūpintis mašinos remontu: „Pas mus yra du servisai. Pačiam reikia tik lemputes pasikeist, skysčius įsipilt, degalus pasižiūrėt.“
O kas moka už kurą? „Kuras – iš savo. Nu, aišku, kieno gi daugiau! Ar jūs galvojat, kad aš jums dar kurą pilsiu?“ – nežinia, prajuokino ar labiau papiktino šis klausimas taksistų šefą.
Atlyginimo abrakadabra
Atėjo laikas aptarti ir bene svarbiausius aspektus: kaip bus įformintas mano darbas, kiek pinigų turėsiu atiduoti firmai, o kiek galėsiu užsidirbti?
„Bus nuoma mašinos. Duosim mašiną, užsakymai, viskas bus. Ir važiuosit dirbt“, – aiškino vadovas. Jis dar pridūrė: „Kai turėsit taksisto pažymėjimą, nuspręsim, kurioje įmonėje dirbsit. Pas mus ne viena įmonė yra ir visose atskirai viskas“.
Darbdavys aiškino toliau: „Kas savaitę turit atvežti tam tikrą sumą pinigų. Viskas, kas lieka – viską sau pasiliekat.“ „O koks planas?“ – paklausiau. „Pradžiai 250 litų per savaitę padarysiu, pirmam mėnesiui. Paskui po „biškutį“ kils“, – neslėpė vadovas.
Kai „planas“ kyla, taksistui vis mažiau lieka? „Kai kils planas, jūs jau daugiau ir žinosit, daugiau ir uždirbsit! Kuo daugiau žinosit – tuo daugiau uždirbsit“, – siūlė nesibaiminti pašnekovas.
 |
| Pokalbio pabaigoje taksistų šefas ant firminio lapelio užrašė savo įspūdingą mobilųjį ir pakvietė grįžti vos susitvarkius formalumus. |
Paklaustas apie mokėtinus mokesčius, jis sakė: „Tai mes „Sodrai“ mokam – už tave ir už save!“
Ar bus kažkokia minimali alga? „Tu dirbsi ir tu uždirbsi pinigus. Mes užsakymus duodam, už kuriuos tau žmonės sumokės atlyginimą. Iš tų pinigų uždirbtų atiduosi nuomą mašinos, o visus likusius pasilieki sau. Čia ir yra tavo alga!“
„Variantas – imam mėnesį: sakysim, per mėnesį uždirbai 5000. Man per mėnesį atidavei 2000, 3000 pasilieki sau. Arba kitas variantas: pradirbai mėnesį, uždirbtus 5000 atidavei man ir gavai 800 litų algą! Koks variantas tau patinka? Apie ką aš tau ir šneku! Atlyginimas kaip ir yra, bet jo kaip ir nėra! Mes visus mokesčius sumokam už tave. O visus pinigus užsidirbi pats.“
Jis dar pridūrė: „Čia kaip tavo biznis. Lygiai taip pat, kaip atidarei savo biznį. Kiek dirbai, kiek uždirbai – tiek ir turi“.
Dešimties minučių pokalbis dėl taksisto „biznio“ ėjo į pabaigą. „Tai viskas: išlaikyk egzaminą, gausi pažymėjimą ir atvažiuok čia“, – atsisveikindamas pakvietė būsimasis darbdavys.
