Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad iki 2030 m. 9 iš 10 naujų darbo vietų reikalaus aukštos kvalifikacijos. Talentų jau dabar itin trūksta Vilniaus apskrityje, kur, Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. iš viso dirbo 43 proc. visų šalies darbuotojų.
Lietuva – patraukli, bet reikia paprastesnių procesų
Nors įmonės sutaria, kad aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas iš užsienio padėtų spręsti talentų stygių šalyje, „Tesonet“ personalo vadovas Nerius Juzumas tikina, kad tai įgyvendinti ne visada paprasta.
„Įmonės jau seniai kviečiasi išskirtinių kompetencijų darbuotojų iš užsienio, kad šie dalintųsi savo žiniomis su vietiniais darbuotojais – tai nėra naujiena darbo rinkoje, kai kalbame apie 1–5 talentus. Tačiau prireikus didelės grupės darbuotojų, pavyzdžiui, kalbančių Lietuvoje reta užsienio kalba ar turinčių kitą retesnę kompetenciją, kol kas, deja, paprasčiau yra įkurti atstovybę užsienyje ir taip didinti savo įmonės žinomumą naujose rinkose“, – tvirtina N.Juzumas.
Kviečiant darbuotojų iš užsienio tenka pasirūpinti ne tik patraukliu pasiūlymu, bet ir spręsti apgyvendinimo, įsikūrimo klausimus. Jei specialistas atvyksta su šeima – pasirūpinti vaikų darželiais bei mokyklomis. Iššūkių kyla ir darbuotojui norint pasiūlyti sveikatos draudimą ar papildomų naudų, tokių kaip pensijos kaupimas.
„Pritraukti talentų būtų lengviau, jei turėtume paprastesnį įdarbinimo procesą, jei viskas veiktų vieno langelio principu – tai itin aktualu, kai kalbame apie specialistų įdarbinimą ne iš ES šalių. Dabar norint pasamdyti aukštos kvalifikacijos specialistą iš užsienio tenka pildyti begalę dokumentų ir formų, pats procesas yra ilgas ir sudėtingas. Pavyzdžiui, norėdami įdarbinti užsienietį pirmiausia privalome patalpinti skelbimą Užimtumo tarnybos portale, savaitę laukti leidimo samdyti užsienietį, nors įmonė dar prieš tai įdėjo daug pastangų, kad į reikiamą poziciją surastų specialistą Lietuvoje. Galiausiai pateikus reikiamus dokumentus vizos gali tekti laukti bent mėnesį“, – sako N.Juzumas.
Pasak pašnekovo, užsieniečiams Lietuva yra patraukli, ypač Vilnius – šiuo metu „Tesonet“ įmonių grupėje Lietuvoje dirba 50 specialistų iš užsienio. Ir nors plėtra vyksta ir užsienyje, stengiamasi kiek įmanoma plėstis Lietuvoje bei čia samdyti darbuotojus.
Dairosi užsienio specialistų ir kviečia grįžti emigrantus
Lietuvos vienaragyje, internetinę naudotų mados prekių platformą kuriančioje įmonėje „Vinted“, šiuo metu dirba apie 1000 specialistų 5-iuose biuruose Vilniuje, Berlyne, Amsterdame, Utrechte ir Prahoje. Vien Vilniaus biure – virš 30 specialistų iš užsienio. Pasak bendrovės talentų pritraukimo komandos vadovės Ievos Kuniejūtės, Lietuvoje gana sudėtinga rasti talentų, turinčių darbo patirties panašaus pobūdžio įmonėse.
„Dėl šios priežasties plečiamės į kitas šalis, samdome užsienio specialistų, kviečiame grįžti emigravusius Lietuvos ekspertus. Ypač trūksta talentų IT srityse – duomenų mokslininkų, mašininio mokymosi, informacinio saugumo specialistų“, – pasakoja I.Kuniejūtė.
Didžiausias iššūkis, įdarbinant užsieniečius – sudėtingos ir ilgai trunkančios procedūros. I.Kuniejūtė sako pasigendanti aiškumo dėl įdarbinimo proceso ir spartesnio dokumentų tvarkymo.
„Įdarbinti žmogų iš Indonezijos mums užtruko net 4 mėnesius, o baltarusę, gyvenančią Lietuvoje jau ne vienerius metus, priimti į darbą sugaišome taip pat kelis mėnesius. Jei užsienio talentui tenka praleisti tiek laiko nežinioje dėl migracijos klausimų, būna labai sunku išlaikyti jo motyvaciją ir ryžtą dirbti Lietuvoje, juo labiau, kad kaip darbdavys konkuruojame su kitomis organizacijomis bei šalimis“, – sako „Vinted“ atstovė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad kviesti specialistų iš užsienio padėtų ne tik lankstesnis įdarbinimo procesas ir palankesnės migracijos sąlygos, bet ir papildomi Vilniaus bei Lietuvos pozicionavimo strateginiai ir rinkodariniai veiksmai.
Į kai kurias pozicijas – vos po kelias paraiškas
Pasak puslaidininkinius optoelektroninius prietaisus ir sistemas kuriančios lietuvių įmonės „Brolis Sensor Technology“ vykdančiosios direktorės Laimos Juknevičiūtės, jų įmonė taip pat susiduria su aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu.
„Dirbame gana sudėtingoje puslaidininkių lazerių srityje, tad aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių mūsų veiklai reikalingų specifinių žinių, nėra daug. Kas kartą ieškant naujų darbuotojų tinkamų kandidatų sulaukiame mažiau nei norėtume, į kai kurias pozicijas – vos po kelias paraiškas“, – dalijasi L.Juknevičiūtė.
Direktorės nuomone, specialistų stygių lemia ir mažesnis fizikos mokslus besirenkančių studentų skaičius, ir vietos talentų nutekėjimas į užsienio šalis: aukštos kvalifikacijos specialistai svetur išvyksta ne tik kaupti patirties – jie neretai ten planuoja savo ateitį. L.Juknevičiūtė tikina, kad vienas iš specialistų trūkumo sprendimų būdų – pritraukti reikiamų darbuotojų iš užsienio.
„Visų pirma, tokie specialistai turi išskirtinės patirties, nes užsienio šalyse yra ne tik didesnė darbo rinka, bet ir gausiau įmonių, dirbančių technologijų sektoriuje. Antra, talentai iš užsienio savo patirtimi dalintųsi ir su vietiniais darbuotojais, o tai jiems padėtų tobulėti ir augti“, – sako vykdančioji direktorė.
Situacija IT sektoriuje – sudėtinga, bet sprendimų yra
Pasak Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns LT“ vadovės Ingos Langaitės, Vilniuje šiuo metu trūksta mažiausiai 5 tūkst. technologijų specialistų, nors visos šalies aukštosios mokyklos kasmet paruošia apie 1 tūkst. inžinerijos ir technologijų specialybių absolventų. Jos žiniomis, IT sektoriuje visoje šalyje trūksta net iki 15 tūkst. darbuotojų.
„Panašu, kad Lietuvos darbo rinkai reikia 10 kartų daugiau IT specialistų nei jų kasmet priimama studijuoti. Ir tai tik pradžia – technologijų startuoliai Lietuvoje plečiasi tokiu tempu, kad specialistų stygius kitais metais bus dar didesnis. Trūksta ne tik programuotojų, bet ir skaitmeninės rinkodaros specialistų“, – komentuoja I.Langaitė.
Panašu, kad Lietuvos darbo rinkai reikia 10 kartų daugiau IT specialistų nei jų kasmet priimama studijuoti.
Asociacijos vadovė atskleidžia, kad Lietuvos startuoliai talentų stygiaus problemą sprendžia įvairiais būdais – kuria savo akseleratorius, kuriuose patys ugdo specialistus, arba aktyviai remia privačias perkvalifikavimo ir IT, duomenų mokslo pakraipos mokyklas. Tačiau vis plačiau taikoma praktika, kai specialistų dairomasi užsienyje: samdomi užsienio šalių piliečiai arba į Lietuvą grįžti skatinami tautiečiai.
„Darbuotojai užsienyje samdomi ištisomis komandomis ir nuotoliniu būdu integruojami į Lietuvos kompanijas. Vis dažniau žvalgomasi ir į užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius – jiems rengiamos relokacijos programos, kurios padeda integruoti pritrauktų specialistų šeimas į vietos bendruomenes“, – pasakoja I.Langaitė.
Užtikrinti sklandesnį talentų iš užsienio relokacijos procesą Lietuvoje ir Vilniuje suinteresuotas ne tik verslas. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ jau dabar konsultuoja tiek įmones, tiek talentus ir rengia jiems skirtus informacinius seminarus, kuriuose teikiama informacija apie migracijos procedūras, sveikatos apsaugą, darbo galimybes, švietimą, apgyvendinimą, mokestines prievoles, kultūrą ir kitus su gyvenimu bei darbu Lietuvoje ir Vilniuje susijusius klausimus. Karjeros siekti Lietuvoje užsieniečiams padeda ir „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva „Work in Lithuania“, suvedanti šalyje veikiančias tarptautines bendroves ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
,,Mums rūpi užtikrinti, kad talentai Vilniuje jaustųsi laukiami, nes dėl jų varžomės su kitais patraukliais miestais, talentų stygiaus problemą sprendžiančiais itin rimtai. Bendradarbiaudami su ,,Investuok Lietuvoje” ir kitomis šalies institucijomis ir mes jau kurį laiką kuriame naujų projektų, kurie netrukus bus pristatyti ir padės atliepti verslo poreikius, palengvins dirbti mūsų sostinėje atvykstančių aukštos kvalifikacijos užsieniečių bei jų šeimos narių relokacijos ir integracijos procesus”, – sako „Go Vilnius“ agentūros vadovė Inga Romanovskienė.
