2021-aisiais kroviniai iš Rusijos sudarė 30 proc. per „Tallinna Sadam“ valdomus uostus gabentų krovinių, o iš Baltarusijos – 9 procentus. Didžioji rusiškių krovinių dalis buvo šios šalies eksportuoti, tuo tarpu importo srautai buvo gerokai kuklesni. Iš prekių grupių pagrindinės iš Rusijos gabentų buvo birūs kroviniai ir trąšos.
„Esame paskaičiavę, kad atsisakius tiesiogiai aptarnauti rusiškos kilmės prekes, tai mums kainuos 6 mln. eurų“, – sakė V.Kalmas.
Jis pripažino, sankcijos taip pat sumažins atvykstančių Rusijos laivų skaičių.
„Savo ruožtu laukiame konkretesnių sankcijų išaiškinimų, kuriais remiantis kartu su partneriais bus įgyvendinamos Rusijai ir Baltarusijai įvestos sankcijos. Šiuo metu sankcijos taikomos verslui, susijusiam su tam tikrais asmenimis“, – pabrėžė V.Kalmas ir pridūrė, kad bendrovė visapusiškai bendradarbiauja taikant sankcijas.
Jis akcentavo, jog „Tallinna Sadam“ laikosi nuomonės, kad sankcijos turėtų būti nedviprasmiškos ir vienodai taikomos visoje Europos Sąjungoje.
Kartu bendrovė mano, kad dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo prarastas pajamas galima būtų kompensuoti iš kitų šaltinių.
„Kai užsidaro vienos durys, atsidaro kitos – manome, kad šis teiginys gali būti taikomas ir prekybos srautams per Estiją ir, be kita ko, per „Tallinna Sadam“. Pavyzdžiui, jau prasidėjo diskusijos dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Jau anksčiau turėjome ant stalo projektus Muugos ir Paldiskio uostuose, – teigė V.Kalmas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat laukiame, kada bus baigtas tiesti „Rail Baltic“ geležinkelis, kuris suteiktų postūmį prekybai tarp šiaurės ir pietų“, – pridūrė jis.
