„Jei pernykštė vasara nelepino nei poilsiautojų, nei gėrimų gamintojų, tai šiemet viskas buvo atvirkščiai. Tą pajutome ir mes – rugpjūtis buvo rekordinis mėnuo. Tą lėmė tiek palankūs orai, tiek augantis gyventojų sąmoningumas. Jie ne tik įprato grąžinti pakuotes, bet ir savo akimis mato, kokią naudą tai duoda aplinkai“,– pranešime spaudai sako ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Anot jo, tradiciškai rugpjūtis yra mėnuo, kuomet grąžinama daugiausiai pakuočių. Šie metai – ne išimtis. „Paskutinį vasaros mėnesį kiekvieną dieną vidutiniškai grąžinta per 2 mln. pakuočių, iš viso – 67 mln. vienetų. Taigi, per rugpjūtį kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 24 grąžintas pakuotes“, – rašoma pranešime spaudai.
Grąžinta pakuočių | Birželis | Liepa | Rugpjūtis | Visa vasara |
2017 m., vnt. | 50 943 196 | 54 420 026 | 58 117 320 | 163 480 542 |
2018 m., vnt. | 58 967 364 | 61 380 583 | 66 972 160 | 187 320 107 |
Skirtumas, vnt. | + 8 024 168 | + 6 960 557 | + 8 854 840 | + 23 839 565 |
Skirtumas, proc. | + 15,8 | + 12,8 | + 15,2 | + 14,6 |
Didžiausi pokyčiai – kurortuose
Pasak G.Varno, Lietuvos gyventojų sąmoningumas lemia, kad Lietuvos užstato sistema tapo pavyzdžiu kitoms šalims – kasmet dešimtys tūkstančių tonų vienkartinių pakuočių ne dūla gamtoje ar sąvartynuose, bet perdirbamos į naujus produktus. O vasarą intensyviausiai tenka dirbti pajūryje.
„Po užstato sistemos įvedimo pajūryje atliekų sumažėjo. Anksčiau plastikiniai buteliai patekdavo į dažniausiai aptinkamų pajūrio šiukšlių dešimtuką, dabar užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių nebeliko. Tačiau įvairūs plastiko fragmentai tebėra pagrindinės šiukšlės, taip pat randama daug nuorūkų. Pastaraisiais metais pakrantėse ėmė sparčiai daugėti vienkartinių kavos puodelių bei jų dangtelių“, – teigia Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas.
Antai Palangoje, kurioje yra 15,5 tūkst. gyventojų, per vasarą grąžinama daugiau kaip 3 mln. pakuočių. Didžiąją jų dalį suneša atvykę poilsiautojai – jei per birželį, pačioje vasaros sezono pradžioje, Palangoje grąžinta 675 tūkst. pakuočių, tai rugpjūčio rodiklis buvo jau kone dukart didesnis – 1,2 mln. vnt.
Panaši situacija ir Neringoje. Birželį čia grąžinta 101 tūkst. pakuočių, o rugpjūtį rodiklis išaugo net iki 227 tūkst. vnt. Tiesa, pasibaigus sezonui įsivyrauja štilis – per vasarą čia grąžinama 2/3 metinio kiekio. Daugiau gyventojų turinčios bei kiek mažiau poilsiautojų vasarą sulaukiančios Klaipėdos skaičiai didesni, tačiau vasaros sezonas juos keičia ne taip smarkiai. Birželį čia grąžinta 3,6 mln. pakuočių, o rugpjūtį šis skaičius paaugo iki 4,3 mln. vnt. Iš viso uostamiestyje vasarą grąžinta 11,8 mln. pakuočių, arba 17,7 proc. daugiau nei pernai.
| Birželis | Liepa | Rugpjūtis | 2018 m. vasara | 2017 m. vasara | Skirtumas proc. |
Palangos savivaldybė | 674 582 | 1 094 310 | 1 231 671 | 3 000 563 | 2 497 456 | + 20,1 |
Neringos savivaldybė | 100 881 | 172 580 | 227 147 | 500 608 | 412 181 | + 21,5 |
Klaipėdos miesto savivaldybė | 3 549 080 | 4 010 722 | 4 275 070 | 11 834 872 | 10 057 681 | + 17,7 |