DBRS nustatytas reitingas yra žemesnis nei „Standard & Poor's“ agentūros, kuri nuo šiemet kovo Lietuvai taiko A reitingą be minuso su stabilia perspektyva.
O „Fitch“ ir „Moody's“ Lietuvos reitingų nekeitė nuo 2014-2015 metų, kai buvo nustatyti atitinkamai A3 ir A- reitingai, kurie iš esmės sutampa su DBRS vertinimu.
DBRS teigia, kad „A (žemą)“ reitingą lemia patikima Lietuvos fiskalinė pozicija ir maža valstybės skola. DBRS teigiamai vertina ir Lietuvos narystę OECD nuo liepos 5 d. – tai rodo papildomą kredito patikimumą, nes OECD standartų ir gairių atitiktis signalizuoja apie patikimą valdymą.
Lietuva išlaiko fiskalinę discipliną, o skolos ir BVP santykio trajektorija – gerėjanti. Šalies BVP augimas buvo stipresnis nei tikėtasi, 3,6 proc. pirmąjį ketvirtį, lyginant per metus, įvertinus sezoninius svyravimus, daugiausia dėl augančio privataus vartojimo, pramonės gamybos ir statybų.
Pats aukščiausias reitingas, kokį gali gauti valstybė – AAA. Jį turi tokios valstybės kaip Australija, Kanada, Danija, Vokietija ir netgi visas ES blokas. Lietuva stovi ant 7 laiptelio nuo viršaus.
„Iš kitos pusės, įtampa pasaulinėje prekyboje intensyvėja ir tai kelia augimo mažėjimo riziką, ypač tokiai mažai ir atvirai ekonomikai, kaip Lietuvos. Ankstyvi produktyvumo augimo ženklai turėtų prisidėti prie Lietuvos įmonių konkurencingumo. Struktūriniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva, iš esmės lieka nepakitę“, – teigiama DBRS pranešime spaudai.
O stabili perspektyva reiškia, kad DBRS visas rizikas vertina kaip subalansuotas.
DBRS pažymi, kad šalies reitingą kelia ir vykdomos reformos, tarp kurių – pastangos sumažinti pajamų nelygybę, mažinant mokesčius gaunantiems mažiausias pajamas, taip pat pastangos gerinti mokesčių surinkimą.
Tačiau esminė stiprybė kredito patikimumui – 2015 m. sausio 1 d. įvestas euras.
Reitingai priklausys nuo valdžios išlaidavimo
Lietuva galėtų tikėtis geresnių reitingų dviem atvejais: jei investicijos ir produktyvumas augtų, arba jei padaugėtų įrodymų, kad fiskalinė disciplina bus pakankama, kad lemtų vis mažėjančią skolą, lyginant su BVP.
Tačiau reitingai gali ir mažėti: jei sugrįžtų reikšmingi makroekonominiai disbalansai, ypač lydimi didelio paskolų portfelio augimo ir privataus sektoriaus santaupų mažėjimo. Taip pat reitingas kristų, jei būtų nesilaikoma viešojo sektoriaus fiskalinio balanso, kas reikšmingai paveiktų skolų dinamiką.
DBRS giria Lietuvą už puikią fiskalinę drausmę nuo 2014-ųjų bei už anticiklinę iždo politiką. Prognozuojama, kad šiemet biudžeto perteklius sieks 0,5 proc. BVP, nepaisant išlaidų dėl naujojo socialinio modelio.
Stiprus ekonominis augimas ir aukštesnės pajamos leido vyriausybei didinti išlaidas, bet ir išlaikyti pertekliaus poziciją. Biudžeto išlaidos 2018 m. auga dėl skurdo ir nelygybės mažinimo, mokesčių iniciatyvų verslumui ir inovacijoms. Taip pat gerėja sveikatos apsauga ir auga išlaidos gynybai. DBRS nuomone, valstybė tinkamai tenkina savo poreikius nepakenkdama savo fiskalinei drausmei.
Tačiau Lietuva turi greičiausiai senstančią visuomenę visoje ES, taip pat vieną iš didžiausių šešėlinių ekonomikų.
„Kreditavimo iššūkiai susiję su struktūriniais faktoriais, įtraukiant pajamų nelygybę, galimybes toliau didinti produktyvumą, mažas investicijas, mažėjančią ir senstančią populiaciją ir ekonominį neformalumą. Kol Lietuvos ekonomika yra jautri išoriniams faktoriams, šį pažeidžiamumą mažina makroekonominių disbalansų nebuvimas“, – vertinama pranešime.
„Korupcija, verslo pajamų slėpimas, atlyginimai vokeliuose išlieka paplitę ir trukdo veiksmingiau paskirstyti išteklius“, – teigiama pranešime.
DBRS primena, kad nors dabartinė skola ir atrodytų nedidelė, siekia 39,7 proc. BVP, tačiau dar prieš krizę skola tesiekė 14,6 proc. BVP (2008 m.). Netrukus Lietuvai teks skolintis, kad refinansuotų anksčiau išleistas obligacijas.
