Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, nors tarpusavio skolinimo platformų tema Lietuvoje dar labai nauja ir nesulaukė deramo dėmesio, norint užkirsti kelią problemoms, kurios gali ištikti vartotojų teisių srityje ateityje, veiksmų reikia imtis jau dabar, svarbu, kad platformos nuo pradžių veiktų teisingai ir vadovautųsi įstatymais.
Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje balansuoja ties legalumo riba, – K.Kupšys
Pasak jo, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atliktas tyrimas „Tarpusavio skolinimosi platformų veikla Lietuvoje ir vartotojų teisės“, kuriame buvo analizuojamos penkios tarpusavio skolinimo platformos – „Finbee“, „Manu“, „OK“, „Paskolų klubas“ ir „Savy“, atskleidė, kad „tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje balansuoja ties legalumo riba“. Kai kurios iš jų pagal įstatymus net negali legaliai veikti, bet tikimasi, kad tyrimo rezultatai atkreips platformų dėmesį ir padės joms pasitaisyti.
Tyrimas atskleidė pagrindines tarpusavio skolinimo platformų Lietuvoje problemas: kai kurios platformos atlieka operacijas nesilaikydamos Lietuvos įstatymų. Tik dalis jų užtikrina investuotų lėšų saugumą, tad gali būti, kad įmonei bankrutavus, vartotojai praras pinigus.
Kai kurios įmonės naudoja tarpines įmonės sąskaitas, o bankroto atveju tokios sąskaitos galėtų būti pripažintos kaip priklausančios įmonei, o ne investuotojams, tad investuotojų interesai gali būti pažeisti.
Kai kurios įmonės skelbia galimai klaidinančią informaciją apie kompensacinius fondus – tie fondai nėra indėlių draudimo forma, nors vartotojams gali susidaryti toks įspūdis.
Taip pat kai kurios tarpusavio skolinimosi platformos neužtikrina arba neteisingai interpretuoja kliento teisę atsisakyti paskolos per dvi dienas ir grąžinti visą sumą be jokių mokesčių ar kompensacijų. Yra platformų, kurios šią teisę interpretuoja atvirkščiai ir pabrėžia, kad per kelias dienas klientas turi pasirašyti sutartį, kitaip jam reikės mokėti baudas, o tai gali būti laikoma spaudimu klientui.
Ne visi laikosi nuorodų, kad už vėlavimą sumokėti įnašą negalima reikalauti jokių kitų mokesčių, tik delspinigių – skolos administravimo mokesčiai ir kitokios baudos yra neteisėtos.
Yra platformų, kurios duoda paskolas pigiau, jeigu įkeičiamas nekilnojamasis turtas, tačiau vartojimo paskolos pagal įstatymus neturėtų būti siejamos su nekilnojamojo turto įkeitimu. Nors vartotojams gali būti patogu, bet taip atsiranda ir naujų rizikų.
Pasak K.Kupšio, nors atrasti galimi nusižengimai atrodo kaip smulkmenos, bet jos gali turėti gana skaudžių padarinių ateityje, tad dabar pats laikas viską teisingai sutvarkyti. Anot jo, tokie prasižengimai yra ne pavienių platformų problema, o būdingi daugumai jų, tad reikia tobulinti visą sistemą.
Platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Tačiau prižiūrimos tik į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytos įmonės, tuo tarpu jame – tik dvi iš penkių Lietuvoje veikiančių skolinimo platformų.
Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos direktorės Eglės Kybartienės teigimu, dėl to kyla klausimas, ar kitos platformos veikia legaliai.
Nors kol kas žmonių, patyrusių nuostolių dėl šių skolinimosi platformų, nėra, tačiau tiems, kurie nori naudotis jų paslaugomis, E.Kybartienė ir K.Kupšys pataria atkreipti dėmesį į tai, ar platforma įtraukta į Lietuvos banko tarpusavio skolinimosi platformų sąrašą, atkreipti dėmesį, kaip bendrovė pateikia mokesčius, kuriuos reikės mokėti – ar viskas aiškiai išdėstyta, kaip išlaikomas reikalavimas nutraukti sutartį, ar jaučiamas spaudimas, ar visi mokesčiai yra iš grįžtamų lėšų, o ne iš gaunamo kredito, ar pavėlavus turite mokėti tik delspinigius ar ir kažkokius papildomus mokesčius.
Šios platformos būtų rimta alternatyva bankams, – sakė K.Kupšys.
„Aš pats esu didelis šių platformų šalininkas – norėčiau, kad jos ilgai ir plačiai veiktų, kuo daugiau pasiskolinančių ir skolinančių, kuo didesnė konkurencija, tuo mažesnė dalis atiteks pačiai platformai kaip tarpininkui“, – sakė K.Kupšys. Šiuo metu platformoms atitenka apie 10% palūkanų.
Pasak jo, šios platformos gali būti rimtas konkurentas bankams, nes bus skolinamasi tiesiogiai, su mažesniais kaštais, humaniškesnėmis sąlygomis, nes žmogus skolina žmogui.
„Nors yra problemų, bet reikia jas tvarkyti pradinėje stadijoje, kad rinkai išaugus šios platformos būtų rimta alternatyva bankams“, – teigė K.Kupšys.
