Atnaujinta 10.30val.: FNTT atliko kratas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą
15min jau skelbė, kad yra šimtai kredito unijos „Taupkasė“ indėlininkų, kurie kartu tapo ir „Taupkasės“ pajininkais – didelės dalies lėšų jie bankroto atveju neatgaus.
„Taupkasės“ klientams pradėjęs atstovauti advokatas M.Misiūnas 15min sakė, kad turtiniai reikalavimai „be abejonės, bus reiškiami, nes tai skaudūs mūsų klientams piniginiai praradimai“. Ar tai bus grupės asmenų ieškinys, ar individualūs ieškiniai, anot jo, dar anksti teigti.
Tuo pat metu, pasak jo, teisėsaugos institucijoms yra paduoti pareiškimai dėl galimos nusikalstamos veikos tyrimo.
„Turime atvejį su pažeidžiamos socialinės grupės žmonėmis: neįgaliaisiais, senjorais, žmonėmis, nešusiais indėlius, gautus iš neįgalumo pašalpų kaip paskutines savo pragyvenimo santaupas. Tai matydami mes atsisakėme savo honoraro ir teikiame atstovavimą pro bono (neatlygintinai – 15min) pagrindais“, – teigia M.Misiūnas, tačiau neatskleidžia, keliems klientams atstovauja.
Kaltė tenka visiems darbuotojams
Pasak advokato, atsakingi visi asmenys, organizavę, konsultavę, vadovavę, siūlę paslaugas bei prižiūrėję „Taupkasės“ veiklą. Atsakomybė, kuri jiems gresia, anot jo, priklausys nuo to, kaip bus kvalifikuojami atlikti veiksmai arba neveikimas.
„Įvertinę besikreipusių asmenų ir klientų pasakojimus, atlikę dokumentų tyrimą, mes galime teigti, kad vyko gerai suplanuota, subtiliais teisiniais dokumentais parengta, tačiau neteisėta veikla, kurios tikslas – kuo skubiau surinkti didžiulį kiekį lėšų, kurių net nebuvo galimybės ir net ketinimo atiduoti. Be to, dar galimai buvo daromi ir finansiniai pažeidimai. Tai, ką girdime iš žmonių, yra nepanašu į netyčinius ar neatsakingus klientų veiksmus“, – sako advokatas.
Anot M.Misiūno, „Taupkasėje“ indėlininkų pavertimas pajininkais buvo ne vienetiniai atvejai, o daug metų veikianti sistema.
„Turime tokį finansinį instrumentą kaip pajus. Įdomu, kiek klientų, besinaudojančių kasdienėmis finansinėmis paslaugomis, įvardytų, kas tai yra? Į mus besikreipiantys žmonės tik sustabdžius „Taupkasės“ veiklą pradėjo domėtis, kai kurie iki šiol nežino ir sunkiai supranta jo paskirtį, nors jau seniai „patapo“ pajininkais“, – tikina M.Misiūnas.
Jis įsitikinęs, kad kredito unijose dirbantys asmenys privalo žinoti, kam ir kaip siūlo savo paslaugas, o kartu sąžiningai, atsakingai ir teisėtai naudoti klientų lėšas, „o ne pritraukinėti jas bet kokiais būdais, kad ir prisidengiant subtiliai parengtais teisiniais dokumentais“.
„Galima tik spėti, kokie kiti pažeidimai ar nusikalstama veika buvo daroma „Taupkasėje“ per pastaruosius 3 metus, kuomet jie stengėsi išsikapstyti iš didžiulių slėgusių nuostolių, bent jau kaip teigiama oficialiuose pranešimuose“, – vertina M.Misiūnas.
Jis stebisi kaltinimais jo klientams, esą jie patys kalti dėl to, kad nusipirko pajus.
„Bankroto byloje tai reikštų, kad tiesiog stokite į eilę prie seniai skilusios geldos su ištaškytu jos turiniu per kelis metus“, – sako M.Misiūnas.
FNTT pareiškė įtarimus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl daugiau nei 800 tūkst. eurų galimai iššvaistytų lėšų kredito unijoje „Taupkasė“, kuri vasario mėnesį pripažinta nemokia.
Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti bendrininkų grupę sudariusiems 8 asmenims. Tarp įtariamųjų – kredito unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai, administracijos vadovai ir kiti asmenys.
FNTT tiria aplinkybes apie tai, kad 2015–2017 metais atsakingi kredito unijos darbuotojai sudarė, kaip įtariama, nepagrįstus sandorius dėl šimtus tūkstančių siekiančių tantjemų ir paskolų suteikimo savo pačių valdomoms bendrovėms.
Išaiškinta, kad dabar jau nemokios kredito unijos vadovai naudojosi dviem prabangiais automobiliais „Bentley“ ir „Porsche“, kurie buvo įsigyti ir išlaikomi unijos lėšomis.
Nustatyta, kad vienas unijos vadovų važinėja prabangiu automobiliu „Hummer“, tačiau gyvena savivaldybei priklausančiame bute. FNTT tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu kredito unijos vadovybės darbo ir gyvenamosiose vietose Kaune ir Vilniuje bei jų rajonuose atliko daugiau nei 10 kratų.
Keturiems įtariamiesiems taikyta procesinė prievartos priemonė laikinas sulaikymas.
FNTT patikina, kad Kredito unijų veikla yra institucijos akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).
„Taupkasė“ įžvelgia sąmokslą
Tačiau „Taupkasės“ buvę vadovai mano kitaip. Jie sako, kad unija yra žlugdoma, o klientai, pasak jų, buvo tinkamai informuoti apie investicijas. Jie įsitikinę, kad uniją galima likviduoti be bankroto procedūros ir taip pajininkams sugrąžinti daugiau lėšų. Tokiu atveju būtų apsieita be bankroto administratoriaus.
Šiuo metu kredito unijos buvusi administracija perėmė svetainės ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų kontrolę, nors Lietuvos bankas buvo paskyręs laikiną „Taupkasės“ administratorių.
Kauno apygardos teisme kovo 7 d. buvo priimtas sprendimas „Taupkasei“ skelbti bankroto procedūrą, svetainėje nurodoma, kad rengiamasi skųsti sprendimą apeliaciniam teismui.
„Visi indėlininkai ir raštu, ir žodžiu buvo informuojami apie galimybę tapti unijos pajininkais. Lietuvos bankas 2017 m. „Taupkasės“ klientų informavimo būdus patikrino ir pateikė pastabas, į kurias nedelsiant buvo atsižvelgta. Norint tuo įsitikinti užtektų paskambinti keliems iš mūsų indėlininkų“, – „Taupkasės“ svetainėje cituojamas administracijos vadovas Algirdas Kučinskas.
„Taupkasėje“ išsakomas pasipiktinimas, kad laikino administratoriaus Edvardo Kochanausko atlikti skaičiavimai ir išvados, po kurių Lietuvos bankas atėmė „Taupkasės“ licenciją, teisme tapo konfidencialiomis, administratorius kaltinamas ir apskaitos duomenų keitimu. Piktinamasi, kad galiausiai teisme tas pats laikinasis administratorius tapo ir bankroto administratoriumi.
Tačiau „Facebook“ tinkle „Taupkasė“ teikia klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją – vienas iš pavyzdžių: Kauno apygardos teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmata negalės viršyti 60 tūkst. eurų įskaitant mokesčius, ir tokia suma skirta visam laikotarpiui iki kreditorių susirinkimo. O „Taupkasė“ skelbia, kad administratoriui skirta 132 tūkst. eurų per mėnesį.
Čia metami kaltinimai teisėjui, kad fiziškai neįmanoma taip greitai parengti bylos nutarties ir ji esą galėjo būti parengta dar prieš teismo posėdį.
„Taupkasė“ tikina, kad skolino atsakingai, vadovaujantis konservatyviu skolinimo planu. 2017 m. dėl paskolų į uniją esą kreipėsi beveik 15 tūkstančių interesantų, tačiau paskolos buvo suteiktos tik 6 proc. besikreipusių.
„Taupkasės“ atstovai vertina, kad bankroto atveju indėlininkai ir pajininkai netektų apie 7 milijonų eurų turto, kurį būtų galima atgauti uniją likvidavus – jie įsitikinę, kad turtas būtų parduotas pusvelčiui.
Teisme buvo nurodoma, kad „Taupkasės“ turtas vasario 15 dieną siekė 20,6 mln. eurų, iš kurių piniginės lėšos sudarė 5,6 mln. eurų, o suteiktos paskolos – 14 mln. eurų (atskaičius specialiuosius atidėjimus – 13,6 mln. eurų). „Taupkasės“ įsipareigojimai sudarė 18,751 mln. eurų, pernai patirti nuostoliai – 1,614 mln. eurų.
