„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Taupymas ateičiai: gresianti demografinė krizė lietuvius paliks tuščiomis kišenėmis

Nepaisant itin liūdnų demografinių prognozių, lietuviai savo ateičiai taupo bei finansine gerove rūpinasi nepakankamai – pagal šiuos rodiklius nuo kai kurių Vakarų Europos šalių atsiliekame daugiau nei 40 kartų, rašoma  Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Senjorai
Senjorai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą į rankas Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau – 4 kartus.

„Vidutinis lietuvis gyvybės draudimui per metus skiria 81 eurą, tuo tarpu suomis – daugiau nei 3,6 tūkst. eurų“, – tarptautinio tyrimo „SwissRE“ duomenis, atskleidžiančius didžiulį atotrūkį tarp Lietuvos ir Vakarų Europos gyventojų finansinių prioritetų, pristato Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A.Bakšinsko, panašios tendencijos matomos žvelgiant ir į kitas šalis: Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ar Švedijos gyventojų atlyginimai yra didesni už Lietuvos gyventojų 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.

Sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo, – kalbėjo M.Jusius.

LGDĮA valdybos narys, bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius kelia klausimą, kada lietuviui gyvybė bus svarbesnė nei automobilis – mat automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui. Pasaulyje tendencijos yra priešingos.

„Ką tai reiškia: sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo. Šie žmonių lūkesčiai krypsta į skylėtą valstybės socialinę sistemą“, – pastebi M.Jusius.

Asociacijos prognozėmis, Lietuvos gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkos gali susilyginti ne anksčiau kaip 2025 metais – nors tai įvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiektų tik Lenkijos lygį, o atotrūkis su Vakarais išliktų didelis.

Per daug pinigų taupomi indėliais

Tam, kad Lietuvos žmonių finansinė gerovė didėtų, gyventojų finansinis planavimas dar turi stipriai tobulėti – tuo įsitikinusi LGDĮA valdybos narė, bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Pasak vadovės, šiandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24 proc. atliekamų lėšų, o didžiąją dalį santaupų – net 76 proc. – laiko įšaldytas indėliuose ir bankų sąskaitose.

„Danijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje proporcijos visiškai priešingos: indėliuose laikoma vos 22–27 proc. santaupų, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73–78 proc. lėšų“, – priduria A.Grabinskė. Pasak jos, vien valstybė negali užtikrinti gyventojų finansinės gerovės nelaimės atveju ar garantuoti orią pensiją, todėl finansų sektorius, valstybė ir žiniasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų