Praėjusią savaitę Seimas daugiau nei 2 mlrd. litų sumažino valstybės biudžetą. Prieš tai milijardas litų buvo nurėžtas nuo „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau Finansų ministerija (FM) jau planuoja naujas biudžeto korekcijas.
Ekonomikos ekspertai sunkiai įsivaizduoja, kur būtų galima sutaupyti dar kelis milijardus litų. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai mato tik minimalias galimybes labiau pasispausti. Skylėtą valstybės piniginę jie siūlytų lopyti peržiūrint kai kuriuos mokesčius ir kiek padidinant biudžeto deficito ribą.
Finansų ministras Algirdas Šemeta pabrėžia būtinybę valstybės išlaidas sumažinti dar 2 mlrd. litų.
Laukia ekspertų pasiūlymų
Finansų ministras Algirdas Šemeta pabrėžia būtinybę valstybės išlaidas sumažinti dar 2 mlrd. litų. Tačiau iš kokių sričių šiuos pinigus būtų galima nubraukti, jis neatskleidžia. Ministras dangstosi šiuo metu dirbančiais Pasaulio banko ekspertais. „Siūlau kantriai palaukti Pasaulio banko pasiūlymų. Juos gavę, pagal prioritetus susidėliosime Vyriausybės siūlymą dėl papildomų biudžeto pataisų“, – aiškino A.Šemeta.
Tikisi geriausio
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas viliasi, kad biudžetą reikės apkarpyti kukliau. „Šiuo metu ekonomikos situacija pernelyg dinamiška, kad būtų galima tvirtai pasakyti, kokių korekcijų prireiks. Man nuojauta kužda, kad kitas biudžeto apkarpymas neturėtų būti didesnis nei 1-1,5 mlrd. litų", – spėjo jis.
K.Glaveckas įsitikinęs, kad rezervų, kur galima taupyti, dar yra. Anot jo, reikėtų radikaliau pertvarkyti valstybės valdymo aparatą, perskirstyti jam numatytus pinigus, naikinti tam tikras biudžeto lėšomis finansuojamas programas.
K.Glavecko nuomone, šiuo metu būtina pamąstyti ir apie tai, kaip padidinti įplaukas į biudžetą. Seimo BFK pirmininkas mato požymių, kad verslas mūsų šalyje prisitaikė prie pasikeitusių ekonominių sąlygų. Esą įmonėms lengviau atsikvėpti padės ir jas tuoj pasieksiantys Vyriausybės pinigai verslui skatinti. „Manau, kad tai duos rezultatų, ir biudžeto pajamos pagaliau pradės didėti. Be to, reikėtų koreguoti mokestinę naštą verslui, suteikti jam daugiau laisvių“, – įsitikinęs jis.
Siūlytų didinti mokesčius
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma taip pat įsitikinęs, kad reikia mąstyti, kaip papildyti biudžetą, o ne tik jį mažinti. „Mano galva, su tais karpymais reikia liautis, nes vis labiau įsukame neigiamą spiralę, kuri nežinia kada sustos. Galėtume turėti kiek didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą ir rūpintis papildomomis pajamomis“, – įsitikinęs jis.
Mūsų valstybė siekia kaip galima greičiau įsilieti į euro zoną. Viena pagrindinių sąlygų eurui įsivesti – 3 proc. bendrojo vidaus produkto neviršijantis biudžeto deficitas. Tačiau J.Razmos nuomone, tokio ekonomikos sunkmečio sąlygomis į šį Mastrichto kriterijų galima būtų žiūrėti kiek lanksčiau ir dėl to tartis su Europos Komisija. Kamšyti biudžeto skyles J.Razma siūlytų 1-2 proc. padidinus pridėtinės vertės mokestį, apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą. „Mokestiniai pakeitimai visada labai skaudūs, bet geriau jau tai, nei atlyginimų mažinimas biudžetinių įstaigų darbuotojams“, – mano jis.
Grėsmė pašalpoms ir pensijoms
Seimo BFK pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Butkevičius kritikuoja Vyriausybės planus dar labiau mažinti išlaidas. Anot jo, pastarąjį kartą apkarpius biudžetą kai kurių savivaldybių sąskaitose jau vasaros pabaigoje švilpaus vėjai ir jos nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
A.Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė turėtų nebedelsti ir prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos. „Investavus šiuos pinigus, greičiau imtų suktis ekonomika, padidėtų mokesčių surinkimas ir pilnėtų biudžetas“, – aiškino jis.
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka nemato daug galimybių mažinti valstybės išlaidas. „Taupyti galima mažinant biurokratiją. Žinoma, tai nemalonus žingsnis, nes grėstų atleidimai, tačiau tai sumažintų biudžeto išlaidas ir pagerintų investicinį klimatą“, – aiškino ekspertė. Jos nuomone, ekonomikos padėčiai negerėjant Vyriausybė gali būti priversta peržiūrėti ir socialines išmokas. „Net jei nuspręstume skolintis iš TVF, manau, vienas pagrindinių Lietuvai keliamų reikalavimų būtų išlaidų socialinėms reikmėms mažinimas“, – LŽ dėstė J.Rojaka.
