Kaskart pirkdami buitinę techniką sumokame ir už jos utilizavimą, tačiau retas pasinaudojame galimybe atsikratyti senais šaldytuvais ar televizoriais – gyventojai aktyviau tai daro tik pardavėjams už tai pradėjus dalyti nuolaidas.
Specialios akcijos vykdomos neatsitiktinai – elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai šiemet privalėjo surinkti 27 proc. visos į rinką pateiktos įrangos, o kitąmet aplinkosaugininkai šią užduotį nori didinti iki 44 procentų.
Specialios akcijos vykdomos neatsitiktinai – elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai šiemet privalėjo surinkti 27 proc. visos į rinką pateiktos įrangos, o kitąmet aplinkosaugininkai šią užduotį nori didinti iki 44 procentų. Pasak buitinės technikos pardavėjų, taip yra bloginamos verslo sąlygos, o Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, tokiu būdu siekiama įmones priversti aktyviau vykdyti savo įsipareigojimus.
Užduotis neįmanoma?
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų bei importuotojų asociacijos direktorius Edgaras Kriukonis LŽ sakė, kad toks elektroninės įrangos tvarkymo užduoties didinimas būtų pateisinamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ekonomika klestėtų, veiktų atliekų tvarkymo sistema ir gyventojai aktyviai ja naudotųsi. E.Kriukonis įsitikinęs, kad atliekų surinkimo užduoties padidinimas nepadarys Lietuvos švaresnės, atliekų nebus surenkama daugiau. „Toliau klestės “pažymų pardavėjai„ – tos institucijos, iš kurių įmonės, nesugebėjusios surinkti reikiamo atliekų kiekio, turi pirkti specialias pažymas. Vien per 2006–2008 metų laikotarpį už tokias pažymas sumokėta apie 31 mln. litų, bet iki šiol neturime veikiančios šių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos“, – sako jis.
„Esant sunkiai ekonominei situacijai jau dabar mums sudėtinga vykdyti reikalavimą surinkti 27 proc. buitinės technikos atliekų. Buitinės technikos ir elektronikos pardavimas mūsų šalyje sumažėjo 50 proc., apie 80 proc. šio sektoriaus įmonių metus baigs nuostolingai, kai kurios jau bankrutavo. Padidinus atliekų surinkimo reikalavimą Lietuvos įmonėms, darbo netektų daugiau kaip 500 darbuotojų, – įspėja “Topo grupės„ valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika. – Manome, kad dabar, kuomet gamintojai ir importuotojai mūsų šalyje išgyvena sudėtingą laikotarpį, neracionalu didinti elektroninių atliekų surinkimo kiekį ir taip žlugdyti šį sektorių.“
Paklaustas, kaip buitinės technikos gamintojai ir importuotojai surinks didesnį kiekį, jeigu neįvykdo dabartinio, pašnekovas teigia, kad, jo nuomone, atliekų surinkimas vykdomas labai vangiai.
Didins verslo pareigas
Aplinkos ministro patarėjas Andrius Burba LŽ sakė, kad Europos Sąjungos direktyva dėl elektroninės įrangos atliekų surinkimo visas šalis įpareigoja surinkti po 4 kilogramus kiekvienam gyventojui. „Lietuvos mastu tai būtų apie 13 tūkst. tonų atliekų. Kitais metais elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai planuoja parduoti apie 30 tūkst. tonų technikos. Kiekvienas vartotojas už įrangos utilizavimą jau moka 27 proc., o norėdami pasiekti 4 kilogramus esame priversti šį procentą padidinti iki 44 vien dėl to, kad mažėja parduodamos technikos. Užmirštama, jog ateityje bus parduodama išties daug technikos, ji pasenusi keliaus į sąvartynus ir pamiškes. Jeigu paliktume tą patį procentą, atliekų būtų surenkama tik apie 8 tūkst. tonų“, – sako A.Burba.
Paklaustas, kaip buitinės technikos gamintojai ir importuotojai surinks didesnį kiekį, jeigu neįvykdo dabartinio, pašnekovas teigia, kad, jo nuomone, atliekų surinkimas vykdomas labai vangiai. „Ši užduotis yra verslo pareiga, ji turėtų būti vykdoma nuolat, o ne metams įpusėjus, kai “atsibudę„ įsitraukia gamintojai ir importuotojai. Nuo metų pradžios atliekos nerenkamos dėl paprastos priežasties – perdirbėjams tai nuostolinga veikla. Sakoma, kad perdirbėjams už tai per metus sumokama apie 6 mln. litų. Mes tų skaičių nematome, bet įsipareigojame šią sistemą patikrinti ir išsiaiškinti, kas neveikia“, – sako A.Burba. Jo nuomone, iš perdirbėjų pirkdami buitinės technikos utilizavimo paslaugą pardavėjai turi patys juos ir kontroliuoti.
