„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Teisininkai: siūloma pensijų reforma – nepagrįsta

Vyriausybės siūloma pensijų sistemos reforma yra nepagrįsta ir nesiekia pagrindinio tikslo – subalansuoti „Sodros“ biudžetą, sako teisininkai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė Vida Petrylaitė sako, jog rengiant pasiūlymus, nebuvo atsižvelgta į 2003 metų pensijų reformos tikslus.
Pensininkams atstovaujančių organizacijų mitingas
Pensininkams atstovaujančių organizacijų mitingas / Mato Miežonio / 15min nuotr.

„2003 metais buvo sakoma, kad siekiant išvengti neigiamo demografinio poveikio, buvo pasiūlyta suderinti „Sodros“ sistemą su kaupiamąja sistema – mažinti „Sodros“ įsipareigojimus pensininkams ateityje, paimti dalį jų įmokų ir leisti jiems pasirinkti fondą, kur būtų galima kaupti antros pakopos pensiją. Žiūrint į dabartinius pasiūlymus šitas tikslas subalansuoti „Sodros“ biudžetą ateityje dingsta“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Petrylaitė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) iniciatyva ji bei advokatų kontora „Sorainen“ atliko teisinį siūlomų pensijų sistemos pakeitimų vertinimą.

Anot advokatės, jei gyventojai kaups pagal formulę 4+2 (4 proc. gyventojo įmoka ir 2 proc. valstybės skatinamoji įmoka), „Sodros“ įsipareigojimai ateityje tik didės, nes žmonės trumpuoju laikotarpiu nebus pakankamai skatinami dalyvauti pensijų kaupime.

„Kuo daugiau asmenų pasitrauks iš sistemos, tuo mažiau tikslų bus pasiekta. (...) „Sodros“ įsipareigojimai tik didės, o pati sistema veiks blogiau“, – sakė V.Petrylaitė.

„2003 metais deklaruoti reformos tikslai šių metų reformoje visiškai dingsta. Tikslai buvo mažinti valstybės įsipareigojimus, bet matome, kad įsipareigojimai bus didinami būsimųjų dirbančiųjų sąskaita“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Tomas Kontautas.

Vyriausybės siūlomas pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu bus sumažintos ir socialinio draudimo įmokos, taip sudarant galimybę gyventojams šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui. Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema).

Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.

Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.

Ketinama sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės, įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, iki 10 tūkst. eurų sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.

Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs