„Pavlov ir Mamontovo“ partnerio Andriaus Mamontovo teigimu, Strasbūro teismo praktikoje kreditorių reikalavimo teisės bankrutuojančiam bankui laikomos asmenų nuosavybe. „Snoro“ byloje teismas valstybės institucijas priskyrė pirmosioms kreditorių eilėms, todėl ketvirtosios eilės kreditoriai nors ir turi reikalavimo teises, tačiau neteko jų teikiamos ekonominės naudos ir efektyvumo.
Dėl to, pasak advokato, padėtį galima vertinti kaip „de facto“ nuosavybės atėmimą – formaliai kreditoriai vis dar turi nieko nevertas reikalavimo teises. Lietuvos teisė tokių veiksmų nusavinimu nelaiko, tačiau remiantis Strasbūro teismo praktika, tai gali būti laikoma „de facto“ nusavinimu už kurį asmenims privaloma sumokėti kompensaciją, rašo eversus.lt
Užsienio kreditoriai taip pat nesutinka ir su „Indėlių ir investicijų draudimo“, VMI, Sodros ir Turto banko reikalavimų iškėlimu į antrą bei trečią eilę.
„Remiantis tarptautine teise, visos valstybės institucijos ir įmonės laikomos vienu teisės subjektu – valstybe. Lietuvos bankų įstatymas numato, kad valstybės reikalavimai tenkinami septintąja eile, todėl ir visų jos institucijų reikalavimai irgi turi būti septintoje eilėje. Manome, kad teismas nepagrįstai ignoravo šį tarptautinės teisės principą ir nepritaikė jo byloje“, – eversus.lt cituoja A.Mamontovą.
Vilniaus apygardos teismas liepos 29 dieną patvirtino, kad Indėlių draudimo fondo finansiniai reikalavimai likviduojamam bankui „Snoras“ bus tenkinami antrąja, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Sodros“ – trečiąja eile. Trečiąja eile patvirtintas ir 1,428 mln. litų Turto banko reikalavimas.
Šis teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
