Europos Sąjungos (ES) ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos veiksmų, nutaikytų prieš Lietuvą.
„Kadangi mėginimai tai išspręsti dvišaliu formatu žlugo, ES turėjo pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją“, – sakoma Europos Komisijos pranešime.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris dr. Daivis Švirinas interviu 15min sakė, kad rengiant dokumentus PPO reikėjo surinkti argumentus, paruošti patį kreipimąsi, suderinti bendrą ES poziciją, o tokios situacijos PPO istorijoje istoriškai yra pasitaikę vos kelis kartus.
Reiktų pripažinti, kad ES reakcija buvo išties greita ir tai džiugina.
„Kita vertus, žinoma, Lietuvai beveik dviejų mėnesių laikotarpis yra gana ilgas laiko tarpas ir patiriami nuostoliai yra milžiniški. Tačiau vertinant bendrai reiktų pripažinti, kad ES reakcija buvo išties greita ir tai džiugina“, – teigė teisininkas.
Pasak jo, ES kreipimąsis pabrėžia Europos Sąjungos, kaip ekonominės sąjungos, vykdančios bendrą užsienio reikalų politiką ekonominiais klausimais, svarbą.
„Tai įrodo ir pats kreipimąsis, kuriame nėra akcentuojama tik Lietuva, tačiau ir bendrai Europos Sąjunga. Žinutę galime taip pat suprasti ir kaip ES solidarumo parodymą pasauliui, jog nė viena Sąjungos valstybė narė nėra paliekama likimo valiai spręsti klausimų, kuomet tai yra susiję su ekonominėmis sankcijomis konkrečiai ES narei“, – mano D.Švirinas.
Ar laimėsime?
„Sorainen“ advokatas pažymi, kad ginčą vis dėl to spręs PPO ir sudėtinga nuspėti, kaip bus vertinama pati situacija. Įrodymų surinkimas bus gana sudėtingas, kadangi Kinija tiesiogiai neuždraudė prekybos su Lietuva – tai buvo daroma netiesiogiai, pasitelkiant įvairias priemones, naudojantis kitais subjektais.
-
Lietuvos gynyba nuo Kinijos Pasaulio prekybos organizacijoje: penki klausimai ir atsakymai
-
ES kreipėsi į PPO dėl Kinijos varžymų importui iš Lietuvos
-
Verslas giria ES kreipimąsi į PPO dėl Kinijos veiksmų, bet greitos baigties nesitiki
-
G.Nausėda: PPO procedūros dėl Kinijos bus ilgos, bet duos svarbių atsakymų
„ES kreipiantis į PPO tokia situacija taip pat aprašoma, tačiau nurodoma, jog visi subjektai veikė dėl Kinijos skatinimo tai daryti, arba tokie veiksmai buvo suderinti su vyriausybe.
Galima teigti, kad tai bus testas ir išbandymas PPO – ar pavyks parodyti, jog ekonominiuose santykiuose neturi būti tokios jėgos demonstravimo“, – pabrėžė teisininkas.
Tai bus testas ir išbandymas PPO – ar pavyks parodyti, jog ekonominiuose santykiuose neturi būti tokios jėgos demonstravimo.
Jo nuomone, tai ir galimybė PPO parodyti kitoms organizacijos narėms, jog jos pamatinės vertybės yra ginamos, ir sustiprinti PPO svarbą.
„Turint omenyje šiuo metu pasaulyje susidariusią politinę, geopolitinę ir ekonominę situaciją, Kinijos galimybes ir ambicijas tikėtis lengvo proceso ir greitų rezultatų matyt būtų sunku. Neabejotinai, kad Kinija pradėjusi šį procesą, tikėtina, numatė ne vieną žingsnį į priekį ir tikrai nebus linkusi atsitraukti ar pripažinti, kad jos veiksmai pažeidė tarptautinius įsipareigojimus“, – pažymėjo teisininkas.
Visgi, jo teigimu, vien jau tokio proceso pradėjimas yra pakankamai svarbus tiek Lietuvai tiek ir kitoms pasaulio valstybėms ir belieka tikėtis, po šio proceso bus sudėti nauji riboženkliai ir akcentai pasaulinės ekonomikos žaidimo taisyklėse.
Užtrukti gali ir pusantrų metų
Nors ir sunku prognozuoti, kiek gali užtrukti bylos nagrinėjimas PPO, aišku viena – tokie ginčai greitai nėra išsprendžiami.
D.Švirinas primena panašų atvejį tarp JAV ir Nikaragvos – tuomet toks procesas truko apie 1,5 metų.
„Žinoma, vis dar yra įmanomas ir susitarimo, susitaikymo variantas, kuris galėtų trukti iki dviejų mėnesių. Labai svarbu, kad nuo pat proceso pradžios šiam klausimui būtų skiriamas išskirtinis dėmesys ir pastangos“, – pažymėjo teisininkas.
Beje, procesas gali išsitęsti ir dar ilgiau, nes šiuo metu neveikia PPO apeliacinės instancijos komisija, o tai reiškia, kad priimti sprendimai gali tiesiog įstrigti.
D.Švirinas patvirtina, kad šiuo metu ši problema išties egzistuoja, tačiau ji nebūtinai egzistuos ir tuomet, kai priimtas ginčų komisijos sprendimas išnagrinėjus šią bylą.
Pasak eksperto, tokia situacija susidarė dar 2018 m. kuomet JAV nusprendė, jog apeliavimo sistema yra netinkama, ir rado išimtį, kuomet neturėtų būti paskirti nauji apeliacinės instancijos komisijos nariai.
Kadangi komisijos narių kadencijos yra terminuotos (4 metai), šiuo metu nebeužtenka kvorumo sudaryti apeliacinės komisijos (kadangi kadencijos pasibaigė), tad realiai ji neveikia. Nariai nėra renkami iš naujo, kadangi JAV vetuoja visas kandidatūras, kol nebus įgyvendinta apeliacinės sistemos reforma, pažymi teisininkas.
Kvorumas reikalingas norint spręsti ginčus, kurie patenka į apeliacinę instanciją. Bylai nagrinėti yra paskiriami 3 iš 7 esančių apeliacinės Komisijos narių.
„Šiuo metu nėra nei vieno einančio tokias pareigas, tad apeliacinė Komisija apskritai negali priimti bylų. Tokios bylos šiuo metu tiesiog „stovi“ vietoje.
Kadangi šiuo metu apeliacijos galimybės yra apribotos, susidaro situacija, kad esant ribojimui teikti apeliaciją negali įsigalioti ir pats ginčų komisijos sprendimas, nes kitu atveju būtų apribota apeliacijos teisė“, – pabrėžė D.Švirinas.
Jis pripažino, kad jeigu situacija nepasikeis, tai apsunkins ES kreipimosi išnagrinėjimo procesą vertinant iš ginčo nagrinėjimo laiko ir įsigaliojimo perspektyvos.
„Sprendimą priimti būtų galima tačiau, jeigu Kinija, arba ES šį pateiktų apeliacijai, jis taip pat „stovėtų vietoje“, kaip ir kiti ginčai pateikti šiai Komisijai. Tuomet byla būtų nukelta tol, kol būtų suformuota apeliacinė Komisija. Tokiu atveju, žinoma, veikiausiai būtų bandomi kiti ginčo sprendimo variantai, pvz. arbitražas, derybos ir t.t., bet tai priklauso nuo Šalių valios siekti išspręsti ginčą“, – aiškino D.Švirinas.
