Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų beveik 2 tūkst. įmonių turi sumokėti maždaug 15 mln. eurų mokesčių.
„Teismas yra gerai, nes jis neutralus tarpininkas ir gali vertinti objektyviai atsiradusį konfliktą. (...) Matosi kai kurios ydos – apie jas kalbamės su gamintojais ir importuotojais, bet nė viena mūsų institucija nei pats ministras neturi tokios teisės ir galių taikyti kažkokias išimtis ar ieškoti taikos sutarties“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo K.Navickas.
Jis pridūrė, kad vis dar laukia pasiūlymų iš gamintojų ir importuotojų, kaip būtų galima spręsti susidariusią situaciją, tačiau 15 mln. eurų prievolė – nediskutuotina.
Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog dėl „Metrail“ istorijas gamintojai ir importuotojai gali kreiptis į teismą.
„Nepasiekus kompromisinio sprendimo, tiek įmonės, tiek jas vienijančios organizacijos savo teisėtus reikalavimus gins teisminiu būdu, ką pabrėžė ir Aplinkos ministras. Gaila, kad ministerijos vadovai neįvertina, kad toks kelias gali itin apkrauti šalies teismų sistemą, švaistytų valstybės finansinius ir administracinius resursus bei blogintų investicinį klimatą ir mažintų visos verslo bendruomenės pasitikėjimą valstybe“, – LPK išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Aplinkos ministerija anksčiau yra pasiekusi susitarimą su LPK ir gamintojų bei importuotojų atstovais dėl preliminaraus termino, per kurį apie 1,8 tūkst. įmonių turi sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Pasak žiniasklaidos, 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti milijonus taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
LPK ir gamintojų bei importuotojų atstovai antradienį buvo susitikę su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, tačiau po susitikimo ministras teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo sudaryti taikos sutartį.
Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Pažymas apie sutvarkytas atliekas „Metrail“ išrašė įvairioms organizacijoms ir viešosioms įstaigoms, į kurias yra susibūrę didieji šalies gamintojai ir importuotojai, pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija, asociacija EEPA.
2016 metų viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai patikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad 2015 metais 5,8 tūkst. metalo pakuočių atliekų ji išvežė Latviją, įmonei „Latvian recycling company“, tačiau pastaroji neperdirba tokių atliekų ir negalėjo išrašyti dokumentų. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose „Metrail“ yra apskundusi aplinkosaugininkų sprendimus panaikinti jos pažymas apie sutvarkytas atliekas.
