Kaip ketvirtadienį pranešė LVAT, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad teikiant prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams reikia pagrįsti ne tik tai, jog konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir tokiam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą.
Teismo vertinimu, žemės paėmimu suinteresuota Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo atveju nepagrindė konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo.
Kaip pranešė LVAT, byloje nebuvo ginčo, jog objektyviai egzistuoja konkretus visuomenės poreikis išplėsti ligoninę, tačiau pareiškėjai nesutiko, kad šiam poreikiui įgyvendinti yra būtina paimti jiems priklausančią žemės sklypo dalį su statiniais.
Į teismą su skundu kreipėsi du asmenys, prašydami panaikinti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kad būtų galima vykdyti K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrą.
LVAT pabrėžė, kad šiuo atveju susiduria skirtingi Konstitucijos saugomi interesai – asmenų teisės į nuosavybę apsauga ir visuomenės poreikio į tinkamą sveikatos priežiūrą tenkinimas, kuris atitinka viešąjį interesą, tačiau šios konstitucinės vertybės negali būti priešinamos ir reikia rasti balansą.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik tuo atveju, kai minėti poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tas konkretus nuosavybės objektas.
Anot teismo, todėl suinteresuota institucija, pateikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti ne tik tai, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir tokiam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą.
Byloje nustačius, kad nebuvo tinkamai įvertintos ligoninės plėtros alternatyvos, padaryta išvada, jog atlikta sąnaudų ir naudos analizė privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumo kontekste nepagrindžia pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo būtinumo. Todėl teismas tenkino pareiškėjų skundą, o ginčijamą NŽT direktoriaus įsakymą panaikino.
