Šių metų birželio mėn. Panevėžio apylinkės teismas atmetė ieškovų V. I. ir V. B. ieškinį, kuriuo jie prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti juos į buvusį darbą, priteisti išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, bei atlyginti jiems neturtinę žalą.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu ir atmetė visus jų reikalavimus. Tokį Panevėžio apylinkės teismo sprendimą V. I. ir V. B. apskundė Panevėžio apygardos teismui.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs PAT nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų skundą atmeta.
PAT pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.
Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymu 2019 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartys su abiem treneriais buvo nutrauktos, nes jie padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
Teismas nustatė, kad abu dviračių treneriai buvo pateikę savo darbovietei prašymą leisti jiems dalyvauti su savo ugdytine treniruočių stovyklose, tarptautinėse varžybose bei čempionatuose užsienyje. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras netenkino šio prašymo, pažymėjęs, kad trenerių nurodyta sportininkė nėra jų ugdytinių sąraše, todėl pagrindo treneriams išvykti nėra.
2019 m. rugpjūtį Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras atliko patikrinimus, siekdamas įsitikinti, ar treneriai yra darbo vietoje pagal patvirtintą jų darbo grafiką. Patikrinimų metu nustatyta, kad dviračių sporto bazėje, kur treneriai turėjo dirbti, jų nebuvo, bazė buvo užrakinta.
Teismas įvertino ir tai, kad treneriai ne pirmą kartą pažeidė darbo pareigas, abiem jau buvo skirti įspėjimai už pravaikštas. V. B. buvo įspėta du kartus, V. I. – kartą. Įspėjimuose darbdavys nurodė, kad padarius analogišką pažeidimą, darbo sutartys su treneriais bus nutrauktos.
„Teismas sprendė, kad toks darbuotojų elgesys rodo, jog darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotojais ir dėl to nutraukti darbo santykius su jais. Teismo vertinimu, darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojų kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas“, – rašoma pranešime.
Teismas konstatavo, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su treneriais buvo priimtas nepažeidžiant įstatymų. Prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo treneriai supažindinti.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs PAT atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu V. B. ir V. I. pripažinti kaltais dėl to, kad tyčia apgaule, savo naudai įgijo (neteisėtai gaudami didesnį atlyginimą) didelės vertės svetimą, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui priklausantį turtą – daugiau kaip 10 tūkst. Eur. Šiuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, V. I. – dėl sukčiavimo.
Nors šie faktai nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu darbo ginču, tačiau, teismo manymu, jie kartu su kitomis aplinkybėmis sustiprina teismo įsitikinimą apie trenerių netinkamą požiūrį į atliekamas darbo funkcijas ir pareigų vykdymą, nesąžiningumą, siekį pasipelnyti darbdavio sąskaita.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.