Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teismas: šprotų ir strimelių žvejybos kvotos 2015 metams buvo teisingos

Teismas padėjo galutinį tašką žvejybos įmonių ginče dėl papildomų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų 2015 metams.
Palangos žvejus ant tilto priviliojo strimėlės
Žvejyba / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) lapkričio pabaigoje nutarė, jog 4-ioms įmonėms kvotos buvo skirtos teisėtai: „Banginiui“ – 175 tonos strimelių ir 252 tonos šprotų, „Grinvitai“ – atitinkamai 29 ir ir 49 tonos, „Baltlantai“ – atitinkamai 23 ir 16 tonų, o „Baltijos šprotams“ – atitinkamai 202 ir 285 tonos.

Teismams skundus pateikusios bendrovės Prekybos namai „Aistra“, „Spika“, „Stekutis“ ir „Senoji Baltija“ teigė, jog kvotos buvo paskirstytos neteisėtai. Be to, anot jų, „Grinvita“ ir „Baltlanta“ dar 2013 metais pardavė laivus ir pasitraukė iš žvejybos Baltijos jūroje, o „Banginis“ dalį kvotų perleido „Baltijos šprotams“, todėl, pasak skundo teikėjų, šių kvotų dydžiu turėjo būti sumažinta „Banginio“ kvotų istorinė dalis. Tačiau Žuvininkystės tarnybos komisija įmonei paskyrė 40 proc. visų skirstomų kvotų.

Žuvininkystės tarnyba teismui aiškino, kad Europos Komisija 2014 metų pabaigoje Lietuvai patvirtino papildomas 667 tonas strimelių ir 852 tonas šprotų žvejybos kvotas 2015 metams. Pagal įstatymą atitinkamai 47 ir 1 tona šių kvotų turėjo būti paskirta priekrantės žvejams, o ne mažiau nei 5 proc. (33 ir 43 tonos) – aukcione, todėl atviroje jūroje žvejojančioms įmonėms galėjo būti skirsta 620 tonų strimelių ir 851 tona šprotų kvotų.

Bendrovė „Banginis“ nurodė, jog 2015 metais įmonė buvo pertvarkyta ir sukurta nauja įmonė „Baltijos šprotai“. Teisingumo ministerijos išaiškinimu, pastarajai buvo galima perduoti kvotas bei istoriškumo pagrindu paremtą žvejybos istoriją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 metų lapkritį įmonių skundą atmetė, o LVAT po trejų metų jį paliko galioti.

LVAT dar 2016 metais dėl ES reglamentų taikymo kreipėsi į ES Teisingumo Teismą – pastarasis šių metų liepą paskelbė, kad valstybės narės teisės aktas, kuriuo ji nustatė žvejybos kvotų paskirstymo metodą, neprieštarauja ES teisei.

LVAT šioje byloje taip pat yra nutaręs, jog kvotos yra suteikiamos pateikus istorinius žuvų sugavimo rodiklius, tačiau žvejybos įmonės, kurios neturi arba kurių istoriniai rodikliai maži, negali pretenduoti į didesnę kvotų dalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų