Vilniaus apygardos teismas sausio 4 dieną Vakarų Baltijos laivų statyklos prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, BNS pranešė teismas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia skųsianti jos netenkinantį teismo sprendimą. Tai ji turėjo padaryti per septynias dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo.
Vakarų Baltijos laivų statykla prašo panaikinti Kariuomenės pernai lapkričio 19 dieną priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja Suomijos laivų statybos įmonės „Uudenkaupungin Työvene“ ir laivų elektros įrangos bendrovės „Telesilta“ (ji priklauso „Harju Elekter Group“) susivienijimą.
„Nestabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas“, – skelbia teismas.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Vakarų laivų gamyklos grupės, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika sako, kad abejonių kelia konkurso skaidrumas – jo sąlygose nurodytos ne bendros, o itin detalios laivo charakteristikos, kurios yra beveik identiškos Estijos pasienio apsaugos tarnybos laivui, kurį statė tos pačios Suomijos įmonės.
Be to, anot jo, Suomijos įmonių pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų, nes jų pastatytas laivas tinkamai neatliks savo funkcijų, o jo išlaikymo kaštai gali būti daug didesni.
„Mūsų įsitikinimu, Lietuvai reikalingas šiuolaikiškas laivas, kuris yra pajėgus pilnai atlikti savo paskirtį, o jo priežiūra netaps nepamatuota finansine našta. Turėdama tokių specifikacijų laivą, kurį pasiūlė Suomijos bendrovė, Lietuva negalės vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijų taip, kaip to reikalauja tarptautiniai susitarimai“, – komentare BNS sakė A.Šileika.
Jo teigimu, Suomijos įmonių siūlomo laivo įranga sumontuota taip, kad ji negalės būti naudojama gelbėjimo darbams, be to, jo antstatas pagamintas iš aliuminio, nors tai prieštarauja konkurso sąlygoms.
„Aliuminis turi žymiai žemesnę lydymosi temperatūrą nei plienas, todėl laivuose, kurie atlieka gaisro gesinimą, aliuminio korpuso elementų apskritai nėra priimtina naudoti“, – teigė A.Šileika.
KAM teigia negavusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos kaltinimus, todėl ji ketina išnaudoti visas teisines priemones, kad pagrįstų viešojo pirkimo teisėtumą.
„Laivo pirkimas finansuojamas iš ES lėšų, todėl, jeigu dėl teisminių procedūrų Krašto apsaugos sistema praras ES finansavimą, bus svarstomas klausimas dėl žalos atlyginimo iš Vakarų Baltijos laivų statyklos”, – atsakyme BNS nurodė KAM.
Lietuvos kariuomenė 2019 metų rudenį skelbė, kad konkurse sulaukė septynių pasiūlymų iš Lietuvos ir užsienio laivų statybos bendrovių. Tuomet tikėtasi maždaug 39,6 mln. eurų vertės sutartį dėl naujo laivo pirkimo pasirašyti 2019 metais, vėliau – 2020 metais, o patį laivą įsigyti 2022-2023-aisiais.
Kaip BNS anksčiau teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM), naujas laivas reikalingas, nes dabar šiems tikslams naudojamas laivas „Šakiai“ ir jo įranga yra pasenę bei nebeleidžia efektyviai vykdyti užduočių.
Pasak KAM, vykdant žmonių paiešką ir gelbėjimą ar likviduojant taršos incidentus svarbu greitai ir efektyviai reaguoti, o 1986-ųjų gamybos perdarytas žvejybos traleris „Šakiai“ nebeatitinka daugiafunkciniam laivui keliamų reikalavimų.
Tikimasi, kad naujasis laivas galės gesinti gaisrus laivuose, vilkti avarijų ištiktus laivus, valyti naftos produktais užterštą jūrą bei pagelbėti narams. Be to, jis vykdys Lietuvos nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus jūroje.
Laivą planuojama įsigyti iš Europos Sąjungos 2014-2020 metų struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.
Viešųjų pirkimų portalo cvpp.lt duomenimis, laivo pirkimo konkursas paskelbtas 2019 metų balandį, tačiau gavus pretenziją, netrukus buvo nutrauktas, o iš esmės patikslinus pirkimo dokumentus, vėliau paskelbtas iš naujo.
Preliminari nurodoma laivo pirkimo vertė – 39,446 mln. eurų (be PVM), o sutarties trukmė – 30 mėnesių.
