Regionų administracinis teismas spalio 23 dieną atmetė telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą, kuriuo įmonė siekė įrodyti, jog VTEK turėjo aiškintis, ar tuometinis „Telia Lietuvos“ Stambaus verslo pardavimų padalinio vadovas A. Golodas galėjo daryti įtakos, kad įmonė be konkurso už beveik 3 mln. eurų parduotų NATO renginiui reikalingas ryšio paslaugas ir įrangą.
Teismas sutiko su VTEK išvada, kad nėra pagrindo tirti A. Golodo elgesio, nes jis nuo šio konkurso nusišalino.
„VTEK iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl VTEK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas“, – nutarė teismas.
VTEK pernai birželį nusprendė netirti A. Golodo veiksmų nenustačiusi, kad jis būtų dalyvavęs „Litexpo“ valdybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami su NATO renginiu susiję klausimai. Pasak komisijos, A. Golodas nusišalino nuo klausimų dėl telekomunikacijų paslaugų konkurso, todėl nepateko į interesų konfliktą.
„Bitė Lietuva“ prašė teismo tokią VTEK išvadą panaikinti. Pasak bendrovės, komisija sprendimą priėmė paviršutiniškai, neįvertino visų aplinkybių dėl galimo interesų konflikto, todėl jos išvada klaidinga.
Savo ruožtu VTEK teismui nurodė, kad „Bitė Lietuva“ nepateikė jokių faktinių duomenų ir motyvuotai nepaaiškino, kaip būtent A. Golodas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Tačiau teismas nusprendė, kad nėra formalių interesų konflikto požymių, todėl negalima teigti, jog A. Golodas nesuderino viešųjų ir privačių interesų.
„(VTEK – BNS) sprendime pagrįstai nenustatytas A. Golodo tiesioginis ir akivaizdus privataus intereso egzistavimas. Trečiojo asmens žiniomis („Telia Lietuvos“ – BNS), „Litexpo“ valdyba (...) nepriėmė jokių sprendimų dėl pirkimo dokumentų turinio, procedūrų eigos ar sutarties sudarymo. Todėl galima daryti išvadą, kad A. G. formaliai net ir neatsidūrė interesų konflikto situacijoje“, – nutarė Regionų administracinis teismas.
Jo sprendimą galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
A. Golodas savo „LinkedIn“ paskyroje nurodo „Telia Lietuvą“ palikęs šių metų rugpjūtį, tačiau „Litexpo“ valdyboje jis tebedirba. Be to, jis yra Lietuvos pardavimų asociacijos ir Raudono kryžiaus valdybų narys.
„Telia Lietuva“ 2022 metų pabaigoje be konkurso gavo „Litexpo“ 2,78 mln. eurų vertės užsakymą teikti NATO viršūnių susitikimui Vilniuje reikalingas ryšio paslaugas ir įrangą. Parodų centras tuomet teigė, kad procesas priklausė nuo Vyriausybės sprendimų ir turėjo būti atliktas itin skubiai.
„Bitė Lietuva“ pernai pavasarį teigė norėjusi dalyvauti pirkime ir tokias pat paslaugas galėjusi suteikti beveik 1 mln. eurų pigiau. Abejodama „Litexpo“ sprendimu įmonė prašė iš centro valdybos atšaukti A. Golodą, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – atlikti jo veiksmų teisėtumo tyrimą.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko praėjusių metų liepos 11-12 dienomis, jame dalyvavo apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų. Susitikimas Lietuvai iš viso kainavo apie 38 mln. eurų.
