Keičia taktiką
Į telefoninių ir elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva bei finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni gyventojai nukenčia rečiau.
Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10–50 eurų. Tuo tarpu daugiau nei 3 tūkst. eurų prarado 4 proc. gyventojų.
Nors telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susidūrę 88 proc. gyventojų, vis daugiau jų susiduria su elektroniniu sukčiavimu.
„Virš 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų sako, kad yra gavę apgaulingų el. laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus, 2016-aisiais.
Dvigubai daugiau nei prieš trejetą metų sako susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose. Išaugo ir susidūrusių su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis el. parduotuvėmis gyventojų skaičius“, – pažymi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Dvigubai daugiau nei prieš trejetą metų sako susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose, – teigė J.Cvilikienė.
Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, per daugelį metų gyventojai perprato sukčių metodą prisistatyti policijos pareigūnais, pranešti apie artimojo nelaimę bei prašyti padengti jo padarytą žalą.
„Nusikaltėliai vis dažniau prisidengia romantinėmis pažintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveldėtus turtus ar sukurtą sėkmingą verslą, kuriam reikia partnerių.
Kita dalis finansinių nusikaltėlių, turinčių daugiau techninių galimybių, išvilioja pinigus siūlydami melagingus investavimo metodus, siųsdami kenkėjiškas nuorodas ar klastodami elektronines prekybos platformas, kuriose siūlo žinomų gamintojų prekių su neįtikėtinai didele nuolaida“, − tikino R.Matonis.
R.Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti. Pasak jo, šių metų rugpjūtį didžiausia išviliota suma buvo 51 tūkst. eurų.
47 proc. informaciją apie sukčiavimą sužino iš žiniasklaidos
Tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sako, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas.
11 proc. pažymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, todėl nuogąstauja dėl savo pinigų ar asmeninių duomenų saugumo.
Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventojų teigia atkreipiantys dėmesį į informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją žiniasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys neviešinti asmeninės informacijos soc. tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc,. daugiau, nei gyventojai nurodė 2016-aisiais metais.
„Paveikiausia yra žiniasklaida. Jos paveikumas ir matomumas didėja“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Per paskutinius trejus metus iki 24 proc. išaugo gyventojų, naudojančių legalią programinę įrangą ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. ūgtelėjo nuolat savo slaptažodžius keičiančių gyventojų dalis.
R.Matonis ragina nedelsti ir susidūrus su sukčiais iš karto pranešti apie tai policijai.