„Pastaraisiais mėnesiais verslo įmonių pradelstos skolos yra linkusios mažėti. Besitaisanti, tačiau vis dar prastesnė nei tarp verslo įmonių padėtis išliko viešajame sektoriuje – vis dar nemažai iš biudžeto finansuojamų įmonių tebėra skolingos už joms suteiktas paslaugas“, – sako TEO LT Finansų tarnybos vadovas Giedrius Vegys.
Pasak jo, įsiskolinimo lygis pastaruoju metu mažėja ir tarp privačių klientų, tačiau čia pastebimas sezoniškumas – šildymo sezono metu skolų lygis paprastai kiek išauga.
Nuo šių metų birželio verslas, nors ir vėluoja atsiskaityti, jau nebedidina skolų portfelio. „Nemokumo lyderių“ ratas tebesisuka aplink nekilnojamojo turto sritį.
75 tūkst. litų – tiek vidutiniškai vėluoja mokėti statistinė Lietuvos įmonė, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, surinkti remiantis maždaug 1 000 įmonių savanoriškai jos bazėje registruojama informacija. Biuro teigimu, kone kas antra iš 55 tūkst. iš tikrųjų veiklą vykdančių įmonių turi mokumo sunkumų.
Anot „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, daugiau nei 90 dienų vėluojamų grąžinti skolų portfelis pernai kas mėnesį papilnėdavo 12 proc. ir metų pabaigoje pasiekė 3,2 mlrd. litų.
„Šiais metais skolų augimas sulėtėjo ir pastarųjų 6 mėnesių statistika rodo stabilizaciją ties 4 mlrd. litų“, – sako A.Buemann.
Paminėtina, kad pernai spalį kreditų biuro duomenų bazėje buvo įregistruota 2,7 mlrd. litų verslo pradelstų skolų. Daugiau nei metus plėtęsis skolų portfelis nustojo augti ir praėjusį mėnesį jau pirmą kartą ėmė trauktis.
Kaip ir 2009 metais, taip ir šiemet verslas daugiausia vėluoja mokėti bankams ir kredito unijoms. Prasčiausių mokėtojų viršūnė taip pat beveik nekinta – joje išlieka nekilnojamojo turto bei statybų verslo atstovai, tai yra tos verslo šakos, kurias ypač palietė sunkmečiu sprogęs NT kainų burbulas ir kartu stojusios statybos.
Gyventojai, anot „Creditinfo“, sunkiausiai moka komunalinius mokesčius ir atsiskaito su telekomunikacijų bendrovėmis.
