Net 75 proc. gyventojų mano, kad „Sodra“ nėra pajėgi užtikrinti deramą pensiją, o 70 proc. teigia, kad valstybė negali padėti susirgus sunkia liga, atsitikus nelaimingam atsitikimui ar netekus darbingumo.
UAB „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti gyventojų požiūrį į pensijas, išsiaiškinti, kokių priemonių bus imtasi, norint užsitikrinti finansinę gerovę ateityje.
Gyvybės draudimas – papildomas ramstis prie pensijos
Respondentai nepalankiai vertina „Sodros“ galimybes, tačiau didžioji dauguma tikisi senatvėje pragyventi būtent iš pensijos. UAB „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas sako, kad gyventojai ketina naudotis ir alternatyviais finansiniais šaltiniais.
„Iš kokių pajamų gyvens išėję į pensiją: būtinasis aprūpinimas ateis iš „Sodros“, taip pat du trečdaliai apklaustųjų, kurie naudojasi gyvybės draudimu, teigia kaupiantys privačiuose pensijų fonduose“, – teigia I.Zokas.
Iš visų apklaustųjų tik 18 proc. nurodė, kad senatvėje naudosis ir gyvybės draudimo išmokomis, o kurie naudojasi gyvybės draudimu – 57 proc. Respondentai teigia, kad senatvėje taip pat pasinaudotų bankuose turimais indėliais bei santaupomis, taip pat prašytų giminių pagalbos.
Nelaimės atvejais gyventojai taip pat pirmiausia naudotųsi valstybės išmokomis (65 proc.), tačiau alternatyvi priemonė jau būtų asmeninės santaupos ( 40 proc.), o tik po to – gyvybės draudimo išmokos (19 proc.).
28 proc. apklaustųjų nurodo, kad prašytų šeimos ir artimųjų pagalbos, 22 proc. išsiimtų sukauptas lėšas iš privačių pensijų fondų.
Anot I.Zoko, gyventojų nepasitikėjimą valstybinių išmokų atžvilgiu didina nesistemingas valdžios požiūris.
„Bet koks taisyklių keitimas, procentų kaitaliojimas mažina pasitikėjimą. Gyventojams reikia stabilumo, todėl galės saugiai jaustis dėl finansinės ateities“, – teigia I.Zokas.
Mažiau dirbančiųjų – mažesnės pensijos
Spaudos konferencijoje taip pat pristatytos ir įžvalgos dėl pensijų ateityje. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, po 30 metų lietuvio pensija būtų maždaug 246 eurai.
Po 30 metų lietuvio pensija bus maždaug 246 eurai.
Tokią sumą labiausiai lemia dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykio kritimas: vieną pensininką Lietuvoje išlaikys 1,3 dirbančiojo. Dabar šis skaičius yra apie 2,5. Be to, įtakos turės ir emigracija.
„Tiesa, šie skaičiavimai yra teoriniai, realybėje gali būti ir blogiau“, – teigia A.Bakšinskas.
2016 m. turint 30 metų būtinąjį stažą, vidutinis pensijos dydis buvo 266 eurai.
A.Bakšinskas pabrėžia, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi gyvybės draudimo paslaugomis, nes galimybė susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčių yra reikalinga.
„Draudimų rinka augo, nepaisant sukrėtimų. Sutarčių skaičius per vienerius metus išaugo apie 40 proc. Gyvybės draudimais naudojasi daugiausia vidutines pajamas gaunantys gyventojai“, – sako A.Bakšinskas.
Remiantis apklausos rezultatais, 55 proc. respondentų palaiko valstybės skatinimą rūpintis finansiniu saugumu ir patiems kaupti pinigus ateičiai. Tam, kad gyventojai patys labiau rūpintųsi savo finansine ateitimi, anot A.Bakšinsko, reikia skatinti finansinį raštingumą dar mokyklose. Be to, svarbu, kad šalyje būtų tvarus ekonomikos augimas bei didėtų gyventojų pajamos ir stabilumas įstatymuose, kurie apima valstybines išmokas.
Oriai senatvei – dar bent 200 eurų
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir senjoras Aleksandras Vilks, kuris už 34 metų darbo stažą gauna 284 eurų pensiją. Pensininkas teigia, kad, norint oriai gyventi, reiktų dar bent 200 eurų padidinti pensiją.
Dabartiniu atveju, A.Vilkso teigimu, jis su žmona taupo perkant maisto produktus: jie domisi akcijomis, įsimena, kokius produktus kokiose parduotuvėse galima nusipirkti pigiausiai, be to, patys auginasi ir žiemai šaldo žalumynus, kurie šaltuoju sezonu būna pabrangę.
Senjoras papasakojo ir apie bičiulio, gyvenančio Vokietijoje, situaciją: ten jis gauna 1380 eurų pensiją. Taip yra todėl, kad ten pensijos sistema yra palankesnė.
„Ten kita mokėjimo sistema: kai žmogus įsidarbina, jam atidaroma draudimo sąskaita. Į tą sąskaitą pinigai išskaičiuojami iš darbovietės, tačiau žmogus tuos pinigus gali investuoti ir gauna atitinkamą procentą pinigų, kurie susikaupia per daug darbo metų“, – sakė A.Vilks.
