Ofšoras
Šiuo terminu vadinamos šalys ir jurisdikcijos, kur ne šių teritorijų gyventojams priklausančioms firmoms nustatyti žemi arba nuliniai mokesčiai, o jų savininkams sudarytos palankios galimybės nuslėpti savo dalyvavimo versle faktą.
Ofšorams priskiriamos įvairios Karibų jūros baseino šalys – Panama, Belizas, Britų Mergelių salos. Be to, prieš ofšorų galima priskirti ir JAV Delavaro valstiją.
Registruojantysis agentas
Daugumoje ofšorinių zonų verslininkas tiesiogiai negali užregistruoti kompanijos, jam būtina kreiptis į registruojantįjį agentą.
Tokiu yra ir pagarsėjusi Panamos advokatų kontora „Mossak Fonseca“ (MF). Registruojantysis agentas savo vardu pateikia dokumentus kompanijos įregistravimui.
Be to, jis saugo direktorių ir bendrasavininkių registrą. Įprasta, kad registruojantysis agentas teikia ir įvairias kitas susijusias paslaugas – jo darbuotojai, klientui pageidaujant, gali tapti nominaliais savininkais ir direktoriais.
Įstatymai įpareigoja registruojantįjį agentą žinoti tikruosius kompanijos savininkus. Tam, kad būtų užregistruota ofšorinė įmonė, asmuo turi pateikti pasą, banko rekomendaciją ir kokią nors apmokėtą sąskaitą už komunalines paslaugas tam, kad būtų patvirtintas gyvenamosios vietos adresas. Būtent pasitelkiant šiuos dokumentus ir galima nustatyti tikruosius ofšorinių įmonių savininkus.
„PEP“
Ši angliško termino politically exposed person santrumpa reiškia politikus arba su jais susiejusius asmenis, kurie naudojasi ofšorų teikiamais privalumais. Dėl akivaizdžių priežasčių sandoriai su „PEP“ kategorijos asmenimis turi būti sudaromi ir tikrinami gerokai atidžiau. Vis dėlto, kaip parodė paviešinti MF dokumentai, tai vyksta ne visada.
Registracijos tarpininkai
Registracijos agentas – ne vienintelis tarpininkas tarp verslininko ir jo verslo. Kliento vardu reikalus tvarko tam tikros kompanijos, valdančios jo aktyvus.
Tokio tipo tarpininkų grandis gali būti gana ilga. Pavyzdžiui, reikalus kliento vardu gali tvarkyti banko darbuotojai, kurie, savo ruožtu, samdo teisinę bendrovę, o pastaroji tiesiogiai dirba su registruojančiuoju agentu.
Akcijų išleidimas pateikėjo vardu
Vienas iš patikimiausių būdų nuslėpti tikrąjį iš kompanijos naudą gaunantį asmenį. Realiuoju kompanijos valdytoju, išleidusiu tokias akcijas, tampa žmogus, kurio rankose fiziškai ir yra šios akcijos.
Nominalus steigėjas
Dažniausiai juo tampa kitos kompanijos, taip pat registruotos ofšorinėse zonose arba fiziniai asmenys, esantys salų valstybių piliečiais.
Realusis valdytojas su nominaliuoju sudaro pasitikėjimo sutartį, kurioje pažymima, kad nominalus steigėjas, pavyzdžiui Seišelių pilietis, savo veiklą vykdys tik atsižvelgdamas į naudos gavėjo, kuris yra visai kitos šalies pilietis, interesus.
Nominalus direktorius
Nominalus direktorius yra dar vienas būdas nuslėpti tikrąjį savininką. Tai žmogus, kuris pasirašinėja dokumentus, bet nepriima realių sprendimų dėl sandorių sudarymo.
Kokios nors salos valstybės pilietis vienu metu gali oficialiai valdyti dešimtis įmonių ir disponuoti milijardais dolerių, bet iš tiesų gauti tik kuklią biuro darbuotojo algą.
Įgaliojimas veikti įmonės vardu
Anglakalbėje literatūroje ir dokumentuose šis terminas vadinamas power of attorney. Tai dokumentas, pasirašytas realaus savininko, gaunančio visą finansinę naudą, arba jo patikėtinio vardu.
Tokiu būdu faktinis bendrovės savininkas gauna direktoriaus įgaliojimus, tačiau kartu nėra įrašomas į direktorių registrą, o tai reiškia jo anonimiškumo išsaugojimą.
Balso perdavimas/įgaliojimas (angl. proxy)
Kai kuriais atvejais nominalus direktorius prašo savininko pasirašyti dar vieną dokumentą, vadinamą įgaliojimu (angl. proxy).
Jis praverčia sudarant įtartinus arba dideles pinigų sumas apimančius sandorius, kadangi tikrajam savininkui leidžia išsisukti nurodant nominalųjį direktorių padėjus parašą ant vieno ar kito dokumento.
