Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.
Paskutinis integracijos etapas
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius interviu „The Financial Times“ įstojimą į euro zoną pavadino paskutiniu prieš dešimtmetį prasidėjusios Lietuvos integracijos į Vakarų pasaulį etapu.
„Prisijungimas prie euro zonos užbaigia šį labai svarbų procesą. Narystės NATO, Europos Sąjungoje, euro zonoje pranašumai visiems yra visiškai aiškūs“, – pareiškė jis.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, „narystė euro zonoje yra ekonominis žingsnis ir projektas. Tačiau dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis narystė euro zonoje reiškia didesnę integraciją, o tai mums labai svarbu“.
Augimo tempai – skirtingi
Pagal ES taisykles narystė euro zonoje yra neišvengiama ir 2004 metais į ES įstojęs Vilnius įsipareigojo prisijungti ir prie bendros valiutos bloko.
Nuo pasaulinės finansų krizės skaudžiai nukentėjusi Lietuvos ekonomika pastaruoju metu auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), dėl to kai kurie ekonomistai ėmė abejoti, ar protinga stoti į euro zoną, kurios ekonomika auga itin vangiai.
Lietuvos pareigūnai į tai atsako, kad pagal ES taisykles narystė euro zonoje yra neišvengiama ir 2004 metais į ES įstojęs Vilnius įsipareigojo prisijungti ir prie bendros valiutos bloko.
Iš esmės Lietuva yra vienintelė šalis, kurios pirmasis prašymas įstoti į euro zoną 2006 metais buvo atmestas.
„Tai buvo skausminga... Kaina, kurią sumokėjome per 2009 ir 2010 metų krizę, būtų buvusi mažesnė, jeigu mes būtume buvę euro zonoje“, – sako R. Šadžius.
Eurą „iš esmės“ turime jau 10 metų
Jau daugiau kaip dešimtmetį importuojame ECB pinigų politiką. Iš esmės mes jau turime eurą. Maždaug 70 proc. mūsų paskolų nominuota eurais, – teigia V. Vasiliauskas.
Lietuvos nacionalinė valiuta – litas – nuo 2002 metų yra susieta su euru, o prieš tai buvo susieta su JAV doleriu.
„Jau daugiau kaip dešimtmetį importuojame ECB pinigų politiką. Iš esmės mes jau turime eurą. Maždaug 70 proc. mūsų paskolų nominuota eurais“, – teigia V. Vasiliauskas.
Kitas argumentas už narystę euro zonoje susijęs su noru neatsilikti nuo Estijos ir Latvijos, kurios eurą įsivedė atitinkamai 2011 ir 2014 metais, nes daugelis investuotojų Baltijos šalis vertina kaip vieną regioną.
Prognozuoja augimą
Lietuvos centrinio banko skaičiavimais, per kitus aštuonerius metus užsienio prekybos apyvarta dėl euro įvedimo galėtų padidėti 5–10 proc., o realusis BVP turėtų padidėti beveik 2 procentais.
„Ekonominiu požiūriu mažai ir atvirai ekonomikai yra naudinga prisijungti prie didesnės zonos, kurioje šiuo metu yra 300 mln. vartotojų ir kuri turi didelę ekonominę galią“, – teigia R. Šadžius, pridurdamas, jog įsivedus eurą nebebus lito keitimo į eurą ir atvirkščiai išlaidų, taip pat turėtų sumažėti skolinimosi kainos.
Tačiau narystė euro zonoje Lietuvai taip pat kainuos maždaug 600 mln. eurų, daugiausia dėl įnašų į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondą.
Prisidės prie politikos formavimo
Vienas iš pirmųjų svarbių sprendimų bus susijęs su tuo, ar pritarti Europos Centrinio Banko (ECB) kiekybiniam skatinimui ekonomikos augimui paremti.
Priešingai negu Latvijoje, visuomenės nuomonė dėl euro įvedimo Lietuvoje yra gerokai palankesnė. Naujausiais Eurobarometro tyrimo duomenimis, už prisijungimą prie euro zonos pasisako 63 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu prieš metus jų buvo 41 procentas. Paramą, be kita ko, galėjo sustiprinti ir pastaruoju metu Rusijos demonstruotas agresyvumas, rašo „The Financial Times“.
Nuo kito mėnesio Lietuva galės dalyvauti formuojant euro zonos politiką. Vienas iš pirmųjų svarbių sprendimų bus susijęs su tuo, ar pritarti Europos Centrinio Banko (ECB) kiekybiniam skatinimui ekonomikos augimui paremti.
V. Vasiliauskas nesako, kaip balsuotų šiuo klausimu. Tačiau jis pažymi, kad „teoriškai dėl kiekybinio skatinimo jokių problemų neturime“.
Paklaustas, ar euro stabilumas kelia jam rūpestį, R. Šadžius atsakė: „Mums visiems tai turėtų rūpėti.“ Tačiau jis atkreipė dėmesį į keletą priemonių, kurių ėmėsi euro zonos institucijos, be kita ko, sukūrusios ESM ir steigiančios bankų sąjungą.
