Naujajai vyriausybei tenka nelengva užduotis – išlaikyti balansą tarp laisvo veikimo ir tuo pačiu turėti priėjimą prie vieningos rinkos. Akivaizdu, kad „Brexit“ rezultatas turi būti sumažėjęs imigrantų skaičius iš ES, rašo dienraštis. Tačiau kas pakeis jų vietas tokiose menkai apmokamose vietose kaip žemės ūkis, maisto gamyba, prekyba ir sveikatos apsauga, klausia "The Guardian".
Jau dabar tampa akivaizdu, kad britų darbo rinka neveikia taip, kaip turėtų, pastebi vedamojo straipsnio autorius. Juk jeigu migrantų banga iš ES šalių privedė prie mažesnių atlyginimų, tai darbo jėgos trūkumas automatiškai tuos atlyginimus turėtų pakelti. Tačiau, specialistų teigimu, taip neatsitiks, kaip tik gali būti atvirkščiai – atlyginimai dėl ekonomikos ne padidės, o gali sumažėti.
Teoriškai svarstant, darbo jėgos trūkumas turėtų skatinti investicijas ir modernizaciją. Taigi, daugelį automobilių plovėjų iš Lietuvos turėtų pakeisti automatinės plovyklos, rašo vedamojo autorius.
Tačiau tai, savo ruožtu, žada apversti britų darbo rinką aukštyn kojom – žemą nedarbą su aukštais atlyginimais. Po „Brexit“ darbo jėga gali būti labiau apmokama, tačiau tai prives prie darbo vietų mažėjimo, net jei tos vietos bus labiau apmokamos.
O ką darys savivaldybės, kurioas priprato prie pigios darbo jėgos, dažniausiai ligoninėse, slaugos namuose, kurie jau seniai turi biudžeto deficitus ir personalo trūkumą, klausia dienraštis.
Taigi visa tai apibendrinus gali prognozuoti, kad vyriausybė turės priimti nemažai žiaurių sprendimų, kuriais galėtų nuraminti „Brexit“ šalininkus, pažymi britų leidinys.
