„Yra didelių abejonių dėl šiukšlių kiekio, kuris būtinas šitoms elektrinėms veikti, nėra atsakymo, ar Lietuva netaps šiukšles importuojančia šalimi“, – penktadienį žurnalistams dėstė S.Skvernelis. Jis suabejojo ir paties projekto, kurį vykdo valstybinė energetikos grupė „Lietuvos energija“, skaidrumu, todėl praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT su turima informacija, kurios viešai neatskleidžia.
15min nesiima spėlioti, kokią informaciją apie galimai neskaidrius santykius turi premjeras, tačiau iš jo žodžių galima susidaryti įspūdį, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinėms elektrinėms pritrūks atliekų. Tą 15min ir nutarė patikrinti.
Sena korta – pritrūks šiukšlių deginimui
S.Skvernelis jau ne pirmą kartą atkartoja koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio abejones, kad atliekų deginimo gamykloms gali pritrūkti šiukšlių. Šią prielaidą taip pat mėgsta minėti ir mažieji, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems naujos jėgainės bus pernelyg didelis konkurentas. Lygiai tokią pačią abejonę nuolat kartodavo ir Klaipėdos atliekų deginimo gamyklos priešininkai.
Tačiau taip teigdamas premjeras greičiausiai pamiršo arba nenorėjo prisiminti to, ką praėjusiais metais paskelbė Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja Kęstutis Navickas.
Praėjusių metų sausio 16 dieną Aplinkos ministerija išsiuntė informaciją Seimo Energetikos komisijai, kuri teiravosi to paties – ar pakaks atliekų būsimoms elektrinėms. Laišką gavo ir Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijos, „Lietuvos energija“. Dokumento kopiją turi ir 15min.
Atliekų bus pakankamai, sako tyrimas ir ekspertai
Ministro K.Navicko pasirašytame dokumente Seimo nariams teigiama, kad „po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų kiekis, gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių degintų atliekų kiekis ir džiovinto dumblo kiekis 2030 m. bus pakankamas, kad būtų išnaudojami trijų atliekų deginimo jėgainių pajėgumai“, – teigiama rašte. Čia taip pat teigiama, kad pagal galiojančius teisės aktus importuoti atliekas yra draudžiama.
Kodėl 2030 m.? Iki tų metų iškelti žiedinės ekonomikos tikslai.
Vyriausybėje vyksta suinteresuotų grupių kova. Ir tam pasidavė premjero aplinka. O pirmuoju smuiku čia griežia „Danpower“. Jei Kaune bus pastatyta atliekų deginimo gamykla, kitų jėgainių likimas yra neaiškus“, – sakė A.Brazas.
Čia minimos jėgainės – jau statomos Vilniaus, Kauno ir jau veikiančios Klaipėdos kogeneracinės elektrinės. Taigi šiuo dokumentu Aplinkos ministerija, atlikusi skaičiavimus ir apdorojusi informaciją apie atliekas, paneigia premjero nuogąstavimus, kad atliekų pritrūks.
„Pačiu geriausiu atveju, jei bus pilnai rūšiuojamos atliekos, o „Akmenės cementas“ dar pats degins sunkias atliekas, tai vis tiek iki 2030 m. atliekų pakaks pilnai. Tačiau rūšiavimas Lietuvoje juda lėtai, o per metus Lietuvoje dar galima sukaupti iki 200 tūkstančių statybinių ir pramoninių atliekų, kurios išsiskiria didesne kaitra nei komunalinės šiukšlės“, – teigė atliekų tvarkymo ekspertas Alfonsas Brazas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs kalbėti apie žiedinės ekonomikos naudą ir atliekų rūšiavimą bei perdirbimą.
Eilėje – pramoninės ir statybinės atliekos
Vilniaus kogeneracinę jėgainę numatoma atidaryti jau 2019 m., o Kauno – 2020 m. Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, Vilniaus mieste planuojama energijai panaudoti 160 tūkstančių tonų, Kauno – iki 200 tūkstančių tonų po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti komunalinių atliekų, įskaitant kietąjį kurą.
Mat Kaune ketinama deginti ir statybines atliekas. Klaipėdoje metinė atliekų deginimo riba – 200 tūkstančių tonų. Taigi bendrai visos elektrinės per metus galėtų sudeginti 560 tūkstančių tonų per metus.
Pasak A.Brazo, nei ir po rūšiavimo mažiausiai 100 tūkstančių tonų pramoninių atliekų liktų deginimui, nors dabar keliauja į sąvartyną. „Dabar statybinės atliekos tyliai ir neteisėtai deginamos biokuro jėgainėse, bet geriau būtų, jei jos degtų Kauno ir Vilniaus elektrinėse“, – sakė A.Brazas.
Tačiau, pasirodo, vis tiek dalis atliekų liks sąvartyne. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje susidarys 1,3 mln. tonų atliekų, perdirbta bus 364 tūkstančiai, o energijai gauti bus panaudota 416 tūkstančių. 2030 m. atliekų kiekis bus toks pat, tačiau daugiau perdirbta ir kompostuota, o sudeginta bus beveik 400 tūkstančių atliekų, dar 65 tūkstančiai liks sąvartynams.
Pačiu blogiausiu atveju Kauno ir Vilniaus elektrinės gali veikti ir 50 proc. režimu 2030 m., pridūrė ekspertas.
Premjeras pasidavė interesų grupei?
Atliekų tvarkymo specialistas A.Brazas įsitikinęs, kad Vyriausybėje vyksta suinteresuotų grupių kova.
„Ir tam pasidavė premjero aplinka. O pirmuoju smuiku čia griežia „Danpower“. Jei Kaune bus pastatyta atliekų deginimo gamykla, kitų jėgainių likimas yra neaiškus. Be jokių įrodymų mesti šešėlį Vyriausybės projektams, kreiptis į prokuratūrą dėl valstybės projektų – skamba kaip anekdotas“, – kalbėjo A.Brazas.
S.Skvernelis apie neva korupcinius kogeneracinių elektrinių projektus prabilo kilus triukšmui dėl Vyriausybės taikos sutarties su „Danpower“. 15min žurnalistų atliktas tyrimas atkleidė, kad Ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“. Politikai ruošiasi verslininkams sumokėti apie 18–25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Vyriausybė tai pateikia kaip savo laimėjimą, bet iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai.
A.Brazo nuomone, kad ir kokie žodžiai sklistų iš premjero lūpų, kogeneracinės elektrinės vis tiek bus pastatytos.
Net oficialūs paskaičiavimai paneigia premjero abejones, ar bus ką deginti būsimose gamyklose.
Importuoti draudžiama
Ir tai dar ne vienintelė klaidinga S.Skvernelio abejonė. „Nėra atsakymo, ar Lietuva netaps šiukšles importuojančia šalimi“, – pareiškė premjeras, kuris suabejojo, ar reikia deginti atliekas.
Premjeras galėjo paskambinti ministrui K.Navickui ir paklausti, ar Lietuva apskritai gali importuoti atliekas iš kitų šalių. Būtų išgirdęs atsakymą – negali, nes tai draudžia Valstybinis atliekų tvarkymo planas, kurį Vyriausybė patvirtino dar 2002 m. balandžio 12 d. Ten teigiama, kad „draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį kurą, skirtus šalinti ir naudoti energijai gauti“. Tai minima tame pačiame Aplinkos ministerijos dokumente.
Tiesa, bet kuri įmonė tokį sprendimą galėtų užginčyti ES Teisingumo teisme.
15min priėjo išvadą, kad S.Skvernelis, būdamas premjeru, turėjo žinoti Aplinkos ministerijos paskaičiavimus apie pakankamą atliekų skaičių būsimoms elektrinėms, taip pat turėjo žinoti, kad kol kas Lietuvoje teisės aktai draudžia importuoti atliekas iš kitų šalių. Tačiau keldamas tokius nuogąstavimus jis sakė netiesą.
Patikrinta 15min
