„Sostinės savivaldybei pavyko stabilizuoti miesto įsiskolinimus“, – teigia Vilniaus meras. „Savivaldybės skola ne mažėja, kaip buvo teigiama, kad bus padaryta, o atvirkščiai – šiuo metu didėja. Toks faktas: dabartinė valdančioji dauguma, turėdama ženkliai geresnį finansavimą, nei teko man per visą sunkmetį, tiesiog augina Vilniaus miesto skolas neįtikėtinais greičiais“, – BNS sakė buvęs meras Artūras Zuokas.
Alyvos į diskusijų dėl sostinės skolos dydžio laužą įpylė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas trečiadienį pritarti siūlymui pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku dėl 50 mln. eurų paskolos. R.Šimašiaus teigimu, tai skolų naštos nedidins, bet A.Zuokas mano atvirkščiai.
Skolos augimą mato skirtingai
Tiesa, pinigus miestas galės panaudoti per trejus metus, o lėšos bus skirtos mokyklų, darželių renovavimui, galbūt ir miesto apšvietimo modernizavimui.
Vilnius jau daugiau nei dvejus metus plūduriuoja milžiniškoje skoloje. Ypač ji padidėjo nuo 2012 iki 2015 metų – nuo 259,50 mln. Eur iki 388,5 mln. Eur. Tai rodo trečiadienį Vilniaus savivaldybės paskelbta skolos statistika.
Buvęs meras A.Zuokas paskelbė, kad miestas dar labiau brenda į skolų liūną. Bet tai nėra tiesa. Palyginti su 2015 metais, skola nežymiai sumažėjo.
R.Šimašius į mero kėdę sėdo 2015 metų balandį, kai Vilniaus skola siekė 392 mln. Eur. Remiantis savivaldybės pateikta statistika, per pirmus tris mėnesius skola sumažėjo iki 370 mln. Eur, tačiau vėliau ji ėmė augti. Tačiau šiais metais skola 2015 m. rekordo nepasiekė. Gegužės 1 d. skola siekė 387 mln. Eur arba 5 mln. eurų mažiau nei pernai balandį. Liepos 1 d. – beveik 386 mln. Eur.
Ir tiesa, ir netiesa
Tačiau meras R.Šimašius irgi ne visai teisus, kalbėdamas apie skolą. Jis teigia, kad nuo jo kadencijos pradžios Vilniaus skola nebeaugo. Meras teisus tik iš dalies. Nuo kadencijos pradžios skola sumažėjo, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio 1 dienos ji augo, remiantis Vilniaus savivaldybės pateikta informacija.
Vilniaus meras ne kartą teigė, kad skola išaugo įsiskolinus Vilniaus aplinkkelio tiesėjams. Su jais atsiskaitoma tik dabar, kai gautas finansavimas iš ES.
Vilniaus meras taip pat tvirtina, kad pavyko stabilizuoti miesto įsiskolinimus.
Tai iš dalies tiesa. Skolos mažėjimą lėmė susiklosčiusios palankios skolinimosi aplinkybės, auganti ekonomika bei Konstitucinio Teismo sprendimas, sako analitikai.
Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis trečiadienį teigė, kad šiais metais pridėjus 50 mln. eurų EIB skolą, iš viso ji išaugs iki 88 mln. Eur. Tačiau tai netiesa. Skolą galima panaudoti per trejus metus.
Ž.Šilgalis taip pat teigia, kad duomenys apie Vilniaus skolą visuomenei pateikiami taip, kaip Savivaldybei palankiau ją komentuoti. Yra tiesos, nes skolų skaičių interpretavimas yra įmanomas.
„Sunku įvertinti, ar R.Šimašius iš tiesų sumažino skolą ar ne. Gali būti naudojama kitokia metodika, tad ir interpretuoti skaičius galima kitaip. Yra įvairių aplinkybių ir niuansų, apie kuriuos mes nežinome“, – 15min teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Danguolė Pranckėnienė.
Vilniaus miesto savivaldybės skola susideda iš įvairių dalių, tad savivaldybės skelbiama statistika belieka tik pasitikėti arba ne.
Tačiau Finansų ministerija 15min trečiadienį užtikrino – Vilniaus savivaldybės pateikti duomenys yra teisingi.
R.Šimašiui pasisekė, nes auga ekonomika?
„Negalima lyginti pokrizinio Vilniaus ir dabartinio. Atsigauna ekonomika, į Vilniaus biudžetą pateks daugiau Gyventojų pajamų mokesčio, o paskolos pinga dėl tarptautinės situacijos“, – 15min teigė banko „Nordea“ analitikas Žygimantas Mauricas.
Skolintis tiek valstybėms, tiek savivaldybėms tampa vis pigiau, o kai kur įsivyravo net minusinės palūkanos. Esant tokiai situacijai savivaldybė pasirašė naujas refinansavimo paskolas – tai reiškia, kad už seniai paimtas paskolas reikia mažiau mokėti.
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovės Almos Vaitkunskienės duomenimis, savivaldybė šiuo metu skolinasi už 0,53 proc. palūkanas, kai iki šiol buvo 2,7 proc.
Tai leidžia miesto valdžiai statistiškai sumažinti bendrą paskolos naštą.
Be to, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijos neatitiko tvarka, jog didelė dalis vilniečių sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio nebūdavo pervedama į Vilniaus biudžetą. Todėl per trejus metus Finansų ministerija į Vilniaus biudžetą perves 55,8 mln. eurų.
Vilniaus miesto biudžete buvo paliekama mažiausia GPM dalis lyginant su kitomis savivaldybėmis – 40 procentų.
„Savivaldybės biudžetas nuo to labai priklauso. Jei Vilniui būtų skiriama 100 procentų vilniečių sumokamo GPM, tada nereiktų prašyti valdžios. Vyriausybė galėtų remti rajonus“, – samprotavo Ž.Mauricas.
Koks dabartinės miesto valdžios indėlis?
Ž.Mauricas teigė, kad nors miesto valdžiai ir pavyko skolą stabilizuoti, didesnio proveržio nematyti.
„Tam tikri žingsniai daromi, tačiau proveržio nematau, jokio stebuklo mažinant skolą aš nematau“, – sakė Ž.Mauricas. Jo nuomone, savivaldybė negalėtų ir neturėtų girtis, kad pavyksta suvaldyti išlaidas.
„Vilnius negali mažinti išlaidų keliams, darželiams, nes tiesiog neapsimoka. Jei pavyktų pragyventi su mažesniu kiekiu pinigų, GPM dalis būtų dar labiau sumažinta. Todėl tai visiškai ydinga praktika – nėra jokio intereso mažinti išlaidas“, – sakė jis.
Patikrinta 15min
