„Verslo žinios“ rašo, kad nors į užsienį investuotojų medžioti išvykstantis premjeras Andrius Kubilius kartkartėmis ir parsiveža laimikių, analitikai perspėja, kad prastos prekės sėkmingai pardavinėti ilgai nepavyks.
Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį–rugpjūtį tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė minus 577,9 mln. litų.
Vertinant šalies ūkio raidą ir valstybės finansus vis dažniau randama atsigavimo daigelių, tačiau nuo 2009 metų vidurio fiksuojamas neigiamas tiesioginių užsienio investicijų srautas bado akis.
„Kai tik ateina krizė, tiesioginės užsienio investicijos, kurios, kaip sakoma, skatina atsigavimą ir yra gerovės šaltinis, mažėja, kapitalas pradeda bėgti. Keista būtų manyti, kad mūsų šalyje būtų kitaip“, – sakė klientų mokumą ir kreditavimo riziką vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Jo vertinimu, neigiamą investicijų srautą šiemet lėmė išmokėti dividendai užsieniui: šiemet per pirmąjį pusmetį sumokėta 1,4 mlrd. litų dividendų, o pernai per visus metus –1,2 mlrd. litų.
Pasak banko „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, vien tai, kad investicijų srautas neigiamas, viską pasako – išeina daugiau investicijų, nei ateina.
„Žinoma, šiek tiek ateina, bet tikrai nedaug. Džiugu, kad ateina garsios įmonės, tokios “Barclays„, “Western Union„, kitos, bet makroekonominiu lygiu, jei suskaičiuojami suminiai investicijų rezultatai, tai objektyviai vertinant tiesioginių užsienio investicijų padėtis šiuo metu yra liūdna ir nesikeičia pastaruosius kelerius metus. Jokio lūžio kol kas nėra“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį–rugpjūtį tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė minus 577,9 mln. litų.
