Verslas memorandume pasižadėjo siekti nesumažinti darbuotojų algų „ant popieriaus“, jeigu Seimas priims prezidento siūlymus mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir anksčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta dokumentą pavadino „svariu garbės žodžiu, svarbiu socialinio dialogo įrodymu“.
Memorandume verslininkai ir profsąjungos taip pat pareiškė paramą prezidento siūlymams.
Šalies vadovas siūlo GPM tarifą pusmečiui nuo liepos 1 dienos mažinti nuo 20 iki 15 proc. tiems, kurie uždirba ne daugiau trijų vidutinių Lietuvos darbo užmokesčių, taip pat ankstinti NPD didinimą 50 eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis pabrėžė, kad jo organizacija jau seniai kalba apie tai, jog darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis, todėl tokį siūlymą palaiko.
„Mes pasirašėme šiandien, kad palaikome tą idėją ir sieksime, kad įmonės sąžiningai atsižvelgtų į mūsų palaikymą ir nemažintų atlyginimų savo darbuotojams tuo skaičiumi, kiek bus sumažintas GPM“, – sakė pramonininkų atstovas.
R.Dargis teigė, kad memorandumas nėra niekuo įpareigojantis, taip pat pabrėžė, jog tai savaime neapsaugo nuo to, kad tęsiantis koronaviruso pandemijos sukeltai ekonominei krizei įmonės gali toliau mažinti sąnaudas, atleisti žmones iš darbo.
„Bet šiandienai tokia valia, kurią parodė verslo organizacijos kartu su profsąjungomis, yra geras pavyzdys, kaip institucijos turi susitarti sunkmečiu, kaip išgyventi ir kaip atsistoti ant kojų po to“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Gėda bus tokioms įmonėms
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus žadėjo sekti, ar jo organizacijoje esančios įmonės laikosi susitarimo.
„(Jeigu jos memorandumo nesilaikys – 15min), gėda bus tokioms įmonėms. Aš pirmas pasakysiu, kad gėda tokioms įmonėms“, – kalbėjo jis.
Primena liūdną praeitį
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija atsisakė siūlymo pasirašyti memorandumą. Jos vadovė Inga Ruginienė teigia, kad dokumentas nėra įpareigojantis, o liūdna tokių memorandumų praeitis verčia abejoti, ar jo bus laikomasi.
„Mano požiūriu, prasmė yra pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri turi teisinį pagrindą, teisines nuostatas ir atsakomybę už tai, kad jų nevykdai. O po šito deklaracinio dokumento galėsime tik palinguoti galvomis, kai jis bus nevykdomas“, – 15min teigė I.Ruginienė.
„Jau tiek patirties turėjome ir su politinėmis partijomis, ir su darbdaviais atskirai, ir su visais kartu, ko tik neprigalvojome, bet daugelio tų susitarimų net pavadinimų negalime atsiminti, nes tai neturi jokios pridėtinės vertės“, – pridūrė ji.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia vienijanti daugiausiai darbuotojų Lietuvoje – apie 50 tūkstančių. Dvi mažesnės profsąjungos – „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, dokumentą pasirašė.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad memorandumą parėmė norėdama pareikšti palaikymą prezidento iniciatyvoms dėl GPM ir NPD, nes dėl to gali išaugti tiek mažiau, tiek daugiau uždirbančių žmonių pajamos. Ji tvirtino neskubanti tikėti atlyginimų žadančiu nemažinti verslu, tačiau ragino stiprinti pasitikėjimą tarp darbuotojų ir darbdavių.
„Niekuom niekada negali tikėti, galbūt tik Dievu gali tikėti. Bet kitas dalykas – visada galime įtarinėti, (...) turime Darbo kodeksą ir matome, kiek yra darbo teisės pažeidimų, nesumokama atlyginimų, nesilaikoma kitų darbo sąlygų. Tie pažeidimai visada buvo, bet tai nereiškia, kad mes neturime kartu ta kryptimi (pasitikėjimo – 15min) dirbti“, – tvirtino K.Krupavičienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas sakė, kad darbdavių įsipareigojimo įrašymas į kolektyvinę sutartį menkai kuo pakeistų padėtį, nes jų laikymosi kontrolė taip pat neegzistuoja.
„Aš esu kolektyvinių sutarčių šalininkas, ypač nacionaliniu lygiu, kuriose būtų galima pasisakyti apie bendrus dalykus, kad ir štai tokius, kaip šiandienos. (...) Bet tuomet reikėtų sukurti mechanizmą, kaip tokios nacionalinės sutarties pasirašymas teisiškai įpareigotų įmones tokios sutarties laikytis“, – kalbėjo V.Sutkus.
„Verslas yra verslas“
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius teigia, kad verslas dažniausiai panašių susitarimų laikosi tiek, kiek tema apie juos dominuoja viešojoje erdvėje ir svarbu palaikyti įvaizdį.
„Pamenu laikus, kai Algirdas Brazauskas buvo prezidentu ir jo patarėjas Rudys labai propagavo pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą mėsai. Tada buvo pasirašytas įsipareigojimas su verslo asocijuotomis struktūromis, tai tos kainos buvo kurį laiką mažesnės, bet paskui sėkmingai pasiekė buvusį lygį“, – 15min sakė politikas.
Jis prisimena ir verslo pažadą nedidinti kainų po euro įvedimo. Parlamentaro nuomone, ilgainiui įmonės jo nesilaikė.
„Manęs neįtikina memorandumai. Verslas yra verslas ir jis visada ieško, kaip uždirbti daugiau. (...) Bet kokie popieriniai įsipareigojimai, kurių neina sukontroliuoti, jie yra trumpalaikiai“, – kalbėjo R.Sinkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, liberalas Kęstutis Glaveckas teigė, kad teikti siūlymus dėl mokesčių ir stebėti verslininkų įsipareigojimų vykdymą vis dėlto turėtų Vyriausybė, o prezidentas dabar galėtų susitelkti į Europos Sąjungos (ES) diskusijas dėl bendrijos šalių ekonomikų gelbėjimo.
„Mano nuomone, Prezidentūra dabar turėtų vesti diskusiją, kad Lietuva gautų kuo daugiau naudos iš ES svarstomų kovos su krize priemonių, o paskui prezidentas nebūtų kaltinamas, kad nepadarė, ko norėjo“, – 15min tvirtino Seimo narys.
„Tie sprendimai Briuselyje lems Lietuvos gerovę artimiausius penkerius – dešimt metų“, – pridūrė jis.
Prezidentas pasiūlymus mažinti GPM ir didinti NPD pateikė praėjusią savaitę, Seime jie dar nesvarstyti. Parlamentarai kol kas ėmėsi tik vienos G.Nausėdos iniciatyvos dėl vienkartinių išmokų vaikus auginančioms šeimoms.
