Lietuvos bankas paskelbė, kad tyrimas dėl pažeidimo pradėtas gavus gyventojos skundą. „Nors šiuo konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 Eur), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį UAB „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu“, – skelbia Lietuvos bankas.
Beje, taip daroma pastaruosius dešimt metų. Į pažeidimo trukmę buvo atsižvelgta skiriant baudą.
„Tiketos“ vadovas: Lietuvos bankas gina didžiuosius bankus
„Tiketa“ turi teisę per vieną mėnesį apskųsti šį sprendimą teismui. Tą bendrovė žada padaryti.
„Tiketa“ taikoma kainodara yra absoliučiai skaidri ir, mūsų įsitikinimu, atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų keliamus reikalavimus, todėl imsimės visų reikalingų teisinių priemonių, kad būtų apginti teisėti mūsų interesai, o vartotojas už paslaugą turėtų galimybę mokėti mažiau“, – pranešime spaudai sako bendrovės „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis.
„Tiketa“ vadovas įsitikinęs, kad Lietuvos banko sprendimas gina ne Lietuvos vartotojų, o didžiųjų bankų interesus.
„Manome, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimas skirtas apsaugoti mokesčius, kuriuos taiko bankai kiekvienai pinigų transakcijai. Šiuo atveju kalbame apie milijonines sumas, kurias iš vartotojų ir verslo susižeria bankai už tai, kad žmonės perveda pinigus iš savo sąskaitos už paslaugas ar prekes elektroninėje erdvėje“, – sako A. Žiauberis.
Skundžiasi „drakoniškomis“ bankų sąlygomis
„Tiketos“ skaičiavimu, bendrovė vien už banklink paslaugą kasmet bankams sumoka daugiau nei 130 tūkstančių eurų. Daugiau nei 90 proc. šių pinigų esą atitenka dviem dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems Švedijos bankams – SEB ir „Swedbank“.
„Puikiai suprantame, kad kaip ir kiekviena paslauga, atsiskaitymai elektroninėje erdvėje yra ir turi būti mokami, tačiau dominuojančią padėtį rinkoje užimantys švedų bankai apmokestindami vartotojų pavedimus, taiko drakoniškiausias sąlygas“, – skaičiuoja „Tiketa“ vadovas A. Žiauberis.
„Tiketa“ sako savo klientams taikanti iki 100 proc. siekiančias nuolaidas mokėjimų administravimo mokesčiui.
„Tiketa“ vadovą stebina keistas sutapimas – skundas pradėtas tada, kai įmonė vartotojams pasiūlė alternatyvų mokėjimo būdą, kurį teikia fintech įmonė.
Nori apeiti bankus
Pasak A.Žiauberio, „Neofinance“ bendrovės sprendimas leidžia banklink pavedimus iš didžiųjų švediškų bankų daryti taikant minimalius įkainius. „Šis fintech sprendimas per metus tapo itin populiarus tarp „Tiketa“ vartotojų, o šiandien daugiau nei 40 proc. transakcijų atliekama būtent per jį“, – sakoma jo pranešime.
„Tai reiškia, kad didieji bankai netenka papildomo uždarbio, o tokiems alternatyviems atsiskaitymo būdams plečiantis, bankų negautos pajamos gali siekti milijonus eurų.
Keista, kad apie naująjį sprendimą sulaukėme itin daug klausimų būtent iš vartotojų teises turinčių ginti institucijų, pavyzdžiui, VVTAT labai didelį dėmesį skyrė tam, kodėl šis sprendimas vartotojui siūlomas pirmiausia, nors akivaizdu, kad jis pirkėjui yra vienas finansiškai naudingiausių. Todėl manome, jog visa ši istorija gali būti bandymas valstybinių institucijų rankomis susidoroti su Lietuvos verslu, kuris vartotojams siūlo alternatyvius Švedijos bankams sprendimus“, – Lietuvos banko sprendimą komentuoja A. Žiauberis.
Pasak „Tiketa“ vadovo, įmonė imsis visų teisinių veiksmų, kad apgintų Lietuvos verslo ir vartotojų teisę mokėti pigiau už bankų paslaugas ir gins savo pozicijas visų instancijų teismuose.
„Esmė ne baudos dydis – mes tokios pat pozicijos laikytumėmės net jei bauda būtų 1 euras ar 12 euro centų, dėl kurių ir sulaukta vartotojo skundo. Tai principo reikalas ir mes ginsime ne tik ir ne tiek save, kiek Lietuvos verslą ir vartotojus, kurie kasmet už bankų paslaugas sumoka kelis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijos gyventojai“, – pabrėžė „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis.
Įspėjo jau anksčiau
Lietuvos bankas jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, kad nesilaikantiems Mokėjimų įstatymo nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos.
Mokėjimų įstatymas leidžia pardavėjams taikyti nuolaidas ar kitaip skatinti pirkėjus naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę atsiskaitant su pardavėjais. Tačiau prekybininkui draudžiama taikyti papildomą mokestį pirkėjui už jo pasirinktą mokėjimo priemonę ar mokėjimo paslaugą.
