Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji. Sukčiaus prašomas honoraras „advokato“ paslaugoms bei finansinė pagalba neva sulaikytam donžuanui moteriai galėjo atsieiti 3 tūkst. eurų, tačiau didžiąją šios sumos dalį banko saugumo specialistams pavyko sustabdyti.
„Mūsų atliekamų tyrimų dėl sukčiavimo duomenys rodo, kad vadinamieji romantiniai sukčiai sėkmingai išnaudoja pandemijos situaciją. Poreikis riboti kontaktus paskatino dažnesnes romantikos paieškas internete – praėjusiais metais fiksavome beveik 3 kartus daugiau romantinio sukčiavimo atvejų, nei 2020 m. Pastebime ir kitą pokytį – sukčiai, iki šiol paprastai apsimesdavę JAV kariais, dabar dažniau prisistato gydytojais“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Visgi Ž.Augonė pastebi, kad labiausiai šioje neva sulaikytų papuošalų istorijoje stebina ne nauja sukčių pasirinkta specialybė, o tai, į kokią painią ir kompleksišką situaciją buvo bandoma įklampinti auką.
Trikampis, bet ne meilės
Pasak „Swedbank“ atstovės, niekada gyvai nematyto užjūrio mylimojo ar mylimosios prašymas pervesti pinigų, nes jį ar jo artimą žmogų ištiko bėda – ne kartą girdėtas sukčių triukas. Kaip ir pažadai pagaliau atvykti aplankyti, jei tik auka finansuos kelionę.
„Kita dažnai naudojama sukčių pasakojamų istorijų versija – bandymas įtikinti, kad aukai sukčiaus siųstą brangią dovaną sulaikė muitinėje, tad būtina susimokėti didelį muito mokestį“, − pasakoja Ž.Augonė.
Aiškinantis šio nutikimo detales paaiškėjo, kad šios istorijos herojus „gydytojas“ iš JAV buvo dar išradingesnis ir į istoriją įpynė trečią asmenį – „advokatą“. Viskas prasidėjo nuo to, kad su sukčiumi internete susipažinusi moteris sulaukė žinios, jog jos aplankyti keliavęs mylimasis su prabangių papuošalų dėžute sulaikytas Vokietijoje.
Šios šalies pareigūnams neva įtarus, kad papuošalai įgyti sukčiavimo būdu, įtariamąja tapo ir papuošalų „gavėja“. Atsiuntęs suklastotus sulaikymo dokumentus, sukčius įtikino moterį, kad turi gerą advokatą, kuris jai padės. Tačiau reikia, kad ji sumokėtų pinigų advokatui bei padėtų padengti baudas.
„Deja, moteris buvo nusiteikusi įvykdyti sukčiaus prašymą. Vieną mokėjimą ji jau buvo atlikusi, tačiau antrasis buvo sustabdytas. Banko darbuotojai susisiekė su moterimi, išsiaiškino mokėjimo priežastis ir, identifikavę sukčiavimo atvejį bei į pagalbą pasitelkę policijos pareigūnus, atkalbėjo moterį nuo kitų mokėjimų“, − pasakoja Ž.Augonė.
Ragina atsargiai vertinti internetines pažintis
„Swedbank“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad savo aukas sukčiai dažniausiai susiranda socialiniuose tinkluose arba pažinčių svetainėse ir programėlėse. Sukčiai iš anksto surenka informaciją apie auką, todėl žino, kuo jis ar ji domisi, skiria daug laiko bendravimui, rodo dėmesį, užverčia komplimentais, kol auka patiki, kad per nuotolį užgimę abipusiai jausmai – tikri.
„Niekada gyvai nesutikto žmogaus prašymas pervesti ar paskolinti pinigų – labai ryškus raudonas signalas, kad galime turėti reikalų su sukčiais. Į bet kokias internetu užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai, atidžiai ir kritiškai peržvelgti naujojo draugo socialinio tinklo paskyrą, paieškoti daugiau informacijos apie jį ar ją internete“, – sako Ž.Augonė.
Pasak jos, visuomet verta paprašyti pasikalbėti telefonu ar vaizdo skambučiu. Sukčiai vengia tokio bendravimo būdo, o ypač vaizdo skambučio, mat jo metu gali paaiškėti, kad žmogus socialinio tinklo paskyros nuotraukoje ir vaizdo skambutyje – tai skirtingi asmenys.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad pernai dėl romantinio sukčiavimo gyventojai neteko beveik 100 tūkst. eurų. Tiesa, banko darbuotojams pavyko išsaugoti nemažos dalies klientų lėšas – nors sukčiavimo atvejų fiksuota beveik 3 kartus daugiau, nuostolių suma buvo 24 proc. mažesnė nei 2020 m.
Paaiškėjus sukčiavimo atvejui, banko specialistai pataria nedelsti – kuo greičiau visą informaciją apie sukčiavimą būtina pranešti bankui ir policijai. Tai reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
