„Pradėjus atrinktų stambius nekilnojamojo turto projektų sandorius vykdančių bendrovių kontrolės veiksmus, stebime tam tikrą tendenciją – skubiai tikslinamos Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijos dėl anksčiau nei prieš 12 mėn. gautų avansų, faktiškai parduotų arba perduotų būstų pajamų bei pardavimo PVM. Dažniausiai šio elgesio priežastimi nurodomas užmaršumas ar neapsižiūrėjimas, tačiau mokesčių administratorius vertina ir tokius mokestinės drausmės nesilaikymo atvejus, nes taip tikslingai atidedamas mokesčio mokėjimas ir valstybė laiku negauna biudžeto pajamų“, – teigia VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė.
Delsiama išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, būstą paverčiant „senu“
Pasak VMI, kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad daugiaaukščio pastato baigtumą įregistravusi bendrovė per du metus nurodė pardavusi visus jame esančius butus, išskyrus 3. Pastarieji, įmonės atstovų teigimu, „rezervuoti“ akcininkams, tačiau notariniai sandoriai dar nesudaryti. Visgi atlikus VMI elektroninių važtaraščių posistemio i.VAZ duomenų analizę paaiškėjo, kad jau pirmais baigtumo registracijos metais į tariamai neparduotus butus akcininkui buvo pristatomos prekės, o bendrovei buvo teikiamos PVM sąskaitos faktūros už būstuose teikiamas komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas), kurių sąnaudos atitinkamu laikotarpiu taip pat padidėjo.
Kai būstu leidžiama naudotis, tačiau pardavimo PVM sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui tik praėjus 24 mėnesiams nuo baigtumo įteisinimo, kartais taip bandoma išvengti ir pareigos laiku deklaruoti PVM nuo pilnos naujos statybos būsto pardavimo vertės. Tokiu atveju PVM deklaracijas tikslinamos sumažinant PVM atskaitą tik nuo to būsto statybos savikainos – automatiškai mažėja ir į biudžetą mokamo PVM suma.
Nauji būstai – asmeninių poreikių tenkinimui
Pranešime rašoma, jog nustatyti keletas atvejų, kai prabangaus būsto vystytojai parduoda arba nuomojo prabangius gyvenamosios paskirties būstus įmonėms. Pastarosios nurodė, kad nuomojamos patalpos naudojamos reprezentaciniais tikslais, tačiau paprašius šį teiginį pagrįsti – susijusių duomenų pateikti negalėjo.
„Pavyzdžiui, bendrovė pardavė prabangų būstą su automobilių stovėjimo aikštele kitai įmonei, kuri nurodė šį turtą naudojanti įmonės klientams ir kitiems atvykusiems svečiams. Tuo pat metu būstą pirkusios bendrovės direktorius ir jo sutuoktinė įsigijo šalia esantį butą. Atlikus įmonės įsigyto buto apžiūrą, nustatyti ten vykstantys remonto darbai, o minėti du butai, tiek priklausantis įmonei, tiek asmeniškai jos direktoriui – sujungti į vieną“, – pasakoja E.Ramanauskienė.
Nustačius neatitikimus, bendrovėms teko tikslinti PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o bendrovės išlaidos susijusios su būstu pripažintos jos vadovo pajamomis, gautomis natūra.
Pasak VMI, per pirmą šių metų pusmetį statybų sektoriaus įmonių atžvilgiu atlikta daugiau nei 200 kontrolės veiksmų, po kurių nustatyta virš 824 tūkst. Eur papildomai mokėtinų mokesčių.
