Patobulintame projekte nereikšmingai padidintos tiek kitų metų biudžeto pajamos, tiek išlaidos: planuojama gauti 10,590 mlrd. eurų pajamų (buvo 10,587 mlrd. eurų), o asignavimai siektų 11,696 mlrd. eurų (buvo 11,681 mlrd. eurų).
Kiek daugiau lėšų rasta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, informavo finansų ministras Vilius Šapoka.
„Asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų ir didžiausią papildomų lėšų dalį sudaro asignavimai, skirti viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui didinti“, – sako V.Šapoka ir paminėjo, kad perskirsčius asignavimus papildomai skirta 2,5 mln. eurų kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai.
Atlyginimai didėtų statutiniams pareigūnams, rezidentams, diplomatams ir Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
„Ministrų kabinetas siūlo kitąmet didinti savivaldybių biudžetų pajamas iš GPM 3,4 mln. eurų bei, atsižvelgiant į susitarimus su pedagogų profsąjungomis, padidinti 10 proc. darbo užmokestį priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams“, – teigiama išplatintame pranešime.
Premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad švietimui ir mokslui kitąmet numatyta 2,2 milijardai eurų, ir tai yra 185 mln. eurų daugiau nei numatyta šiems metams. Daugiausiai papildomų lėšų skirta mokytojų etatinio darbo apmokėjimui – 49,1 mln. eurų.
„Už tris ketvirčius, įskaičiavus iš esmės vieno mėnesio etatinį apmokėjimą, vidutinis mokytojų atlyginimas yra 952 eurai ant popieriaus, ir tai viršija šalies vidurkį 16 eurų“, – skaičiavo S.Skvernelis.
Jis akcentavo, kad 5,5 mlrd. eurų skiriama socialinės apsaugos sričiai, iš jų papildomi 212 mln. eurų skirti pensijų indeksavimui.
Anot S.Skvernelio, vidutinė pensija, turint būtinąjį darbo stažą, didės 26,5 euro, taip pat nuo 30 iki 50 eurų bus didinami vaiko pinigai, tam numatyti papildomi 117 mln. eurų.
Mokytojų reikalavimai dėl 300 mln. eurų papildomo finansavimo „neturi jokio finansinio pagrindo“, vertino V.Šapoka.
„Dėl reikalavimų, kurie sudaro 300 mln. eurų, kadangi tai yra plikas skaičius ir neįvertinta, kad reikės ir papildomai infrastruktūros investicijų dėl mažesnių klasių, tai ta suma gali siekti ir 400 mln. eurų. Tai labai paprasta – jei mes nemažintume išlaidų kitose srityse, tai prieštarautų Konstituciniam įstatymui“, – vilčių neteikė V.Šapoka.
„Manau, kad ilgalaikius finansavimo klausimus reikėtų svarstyti visų pirma ilgalaikį partijos sutarimą“, – sako V.Šapoka.
Jis akcentavo, kad norint atrasti 300 milijonų eurų sumažinant kitas išlaidas, tektų atsisakyti pensijų augimo ir vaiko pinigų didėjimo.
„Reikalavimai dėl papildomo finansavimo nėra pagrįsti, 300 mln. eurų, kurių paprasčiausiai nėra, nes reikėtų mažinti išlaidas kitoms sritims“, – dar ryte pristatydamas ministrų kabineto pokyčius kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Seimo nariai ir institucijos kitų metų biudžetui taip pat teikė apie 100 pasiūlymų, kurie pareikalautų papildomų 611 milijonų eurų, tačiau dauguma jų – išbraukti.
15min studijoje V.Šapoka aiškino, kad dauguma Seimo narių ir institucijų pasiūlymų pateikti be nurodyto finansavimo šaltinio, iš kur galima gauti reikiamų lėšų.
„Kaip ir kasmet, atidžiai kiekvieną pasiūlymą įvertinsime, bet preliminariai galiu pasakyti, kad kuomet yra pateiktas pasiūlymas didinti išlaidas, turi būti pateiktas šaltinis. Daugelis tų pasiūlymų neturi jokio finansinio šaltinio, kitaip tariant – tai labiau darbo imitacija nei kad realus susirūpinimas dėl piliečių gerovės“, – anksčiau apie Seimo narių siūlymus kalbėjo V.Šapoka.
Įvertintos naujos lengvatos ir mokesčiai
Dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų pakeitimų, kuriais numatoma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifą – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams, valstybės biudžeto pajamos iš PVM kitąmet mažėja 9 mln. eurų.
Dėl Seime įregistruoto Akcizų įstatymo projekto pakeitimų, kuriais numatoma nuo 2019 m. kovo 1 d. padidinti etilo alkoholiui akcizų tarifą 10 proc., pajamos iš akcizų kitais metais didėja 5 mln. eurų.
Valstybės įmonių pelno įmokos didinamos 13,9 mln. eurų.
Dėl Seime registruoto GPM įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms bei autoriniams atlyginimas iš darbdavio didinti GPM tarifą, GPM pajamų mokesčio pajamos didėja 2 mln. eurų.
Patobulintame projekte savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM didėja 3,4 mln. eurų.
