Apie vis didėjančią Arkties svarbą byloja ir neblėstantis su Arktimi nieko bendro neturinčių valstybių susidomėjimas regionu.
Arkties Ekonominė vertė
JAV Geologijos tarnyba mano, kad regione gali būti apie 13 proc. neatrastos pasaulio naftos ir apie 30 proc. gamtinių dujų.
Palydovų surinkti duomenys rodo, kad nuo 1979 m. ledo storis Arktyje reikšmingai sumažėjo, ypatingai vasaros mėnesiais. Pasak JAV Sniego ir ledo duomenų centro, 2012 m. rugsėjį Arkties ledas užėmė 3, 61 mln. kvadratinių kilometrų – beveik perpus mažiau nei ledo buvo nuo 1979 iki 2000 – ųjų metų,
Tirpstantys ledynai atveria naujus prekybos kelius. Pernai Šiaurės jūros maršrutu naudojosi 46 laivai, kurie perplukdė 1,3 mln. tonų krovinių. Palyginimui, 2011 m. tuo pat maršrutu plaukė gerokai mažiau – 34 laivai, perplukdyta apie 800 tūkst. tonų krovinių. Reaguodama į kylantį susidomėjimą maršrutu Rusija įkūrė Šiaurės jūros maršruto administraciją, kad kontroliuotų laivų judėjimą.
Maršrutu naudotis nori ne tik už poliarinio rato esančios valstybėms. Alternatyviais laivybos maršrutais yra suinteresuotos Europos šalys, nes Šiaurės jūros kelias leistų apeiti daug trukdžių, tarp jų ir Sueco kanalą, ir palengvinti priėjimą prie augančių Azijos rinkų.
Kelionė Šiaurės jūros maršrutu, o ne Viduržemio jūra ir Sueco kanalu, penktadaliu sutrumpina kelią nuo Roterdamo iki Šanchajaus, kelionei reikia mažiau kuro ir mažiau įgulos. Tačiau, nepaisant to, kad Šiaurės jūros kelias yra trumpesnis, jo patrauklumą riboja neišvystyta infrastruktūra, didelės draudimo sąnaudos ir sudėtinga navigacija.
Susidomėjimas regionu auga
Manoma, kad Arkties svarba turėtų padidėti ateinančiais dešimtmečiais, kai dėl klimato pokyčių gamtiniai ištekliai taps dar lengviau pasiekiami naujaisiais transporto keliais.
Augantį susidomėjimą regionu atspindi tai, kad Arkties Taryba gegužės penkioliktąją pasipildė šešioms naujoms narėms (Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Italija ir Singapūru), kurioms buvo suteiktas stebėtojo statusas. Jis nesuteikia tiesioginės įtakos Arkties taryboje, tačiau leidžia sužinoti apie kitų valstybių planus ir ketinimus.
Tokioms šalims kaip Kinija, kurios neturi priėjimo prie regiono, diplomatiniai ryšiai ir geli dvišaliai santykiai gali būti jų kelias į naujuosius maršrutus ir gamtinius išteklius.
Priimdama daugiau narių Arkties Taryba – organizacija, kuri skatina bendradarbiavimą tarp Arktimi susidomėjusių valstybių – greičiausiai taps diskusijų forumu Arkties iššūkiams spręsti.
Arkties Taryba 1996 m. buvo įkurta aštuonių valstybių, turinčių teritorijos virš poliarinio rato. Tai JAV, Kanada, Islandija, Danija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Rusija. Organizacijos narės turėjo bendradarbiauti klausimais, susijusiais su Arkties aplinkosauga ir regiono moksliniais tyrimais.
Šįmet per susitikimą valstybių atstovai pasirašė susitarimą dėl taršos mažinimo vandenynuose. Panašus susitarimas buvo pasirašytas 2011 metais. Šie susitarimai, kaip ir įvairių šalių susidomėjimas regionu, rodo augančią Arkties regionu.
