Natūraliai kyla klausimas, ar tokie pakeitimai gali turėti poveikį Lietuvai? Pirmasis pakeitimas būtų taikomas tik tarptautinėms ir pelningiausioms korporacijoms, o antrasis – visoms įmonėms. Pirmoji šio susitarimo dalis orientuota į tarptautines dažniausiai skaitmeninių technologijų pagrindu išsivysčiusias korporacijas, kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“. Vyraujanti pasaulinė mokesčių aplinka sukuria galimybes šioms įmonėms optimizuoti savo mokesčius taip, kad juos mokėtų šalyse su palankiausiu mokestiniu režimu. „The Fair Tax Foundation“ duomenimis, efektyvus mokesčių tarifas taikomas „Amazon“ per pastarąjį dešimtmetį buvo apie 12,7 proc., kai mokant standartinį JAV tarifą būtų turėję sumokėti apie 35 proc. Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad tarptautinės skaitmeninės įmonės ES vidutiniškai sumoka realų 9,5 proc. pelno mokestį, kai tradiciniai verslai – 23,2 proc.
G7 finansų ministrų susitarime nėra įvardintas tarptautinės korporacijos dydžio kriterijus, tačiau anksčiau ES lygiu iškeltomis iniciatyvos leidžia daryti prielaidą, kad tokiomis būtų laikomos keliose šalyse veikiančios korporacijos, turinčios 750 mln. eurų Eur metinę apyvartą. Tai patvirtina ir EPBO dokumentai. Skaičiuojama, kad abu pelningumo ir dydžio kriterijus atitiktų tik apie 100 tarptautinių korporacijų, veikiančių įvairiose srityse. Lietuvoje yra apie 10 įmonių, kurių apyvarta viršija numatytą 750 mln. eurų metinę ribą, tačiau nepatvirtintais duomenimis nei viena iš jų neatitinka pelningumo kriterijaus. Taigi pirmoji G7 susitarimo dalis tiesiogiai Lietuvos biudžeto ir Lietuvoje veikiančių įmonių nepaveiktų.
Šis pakeitimas tiesiogiai paliestų „mokesčių rojaus“ šalis iš trečiojo pasaulio bei kelias ES valstybes. Viena tokių yra Airija, kurioje yra didžiausių tarptautinių korporacijų centrinės būstinės. Numatoma, kad įmonių produkcija ir paslaugos būtų apmokestinamos ten, kur jos de facto yra teikiamos, todėl ši iniciatyva teigiamai paveiktų daug vartotojų turinčias didžiausias pasaulio ekonomikas, o neigiamai paveiktų tarptautinių korporacijų centrines būstines, pritraukusias mažai vartotojų turinčias ekonomikas.
Tiesa, egzistuoja rizika, kad laikui bėgant minėti kriterijai būtų sumažinti ir toks mokestinis rėžimas būtų pradėtas taikyti ne tik itin didelėms tarptautinėms korporacijoms. Tokiu atveju Lietuva ir kitos regiono valstybės, kurių mokestiniai režimai dabar yra patrauklesni nei didžiųjų pasaulio ekonomikų, taptų žymiai mažiau patrauklios užsienio investuotojams.
Teigiama, kad antroji susitarimo dalis – 15 proc. minimalus pelno mokesčio tarifas – Lietuvai poveikio taip pat neturėtų. Dalis mokesčių ekspertų Lietuvoje paskelbė informaciją, kad, esant minimaliam pasauliniam pelno mokesčio tarifui, paskirstomo pelno apmokestinimo modelis, kuris taikomas Estijoje, Latvijoje ir nuo šių metų Lenkijoje, taptų nebesuderinamas su šiuo tarptautiniu reguliavimu. Klausimas diskutuotinas, nes, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo atstovų nuomone, šios nesuderinamumo problemos nėra.
Klausimas diskutuotinas, nes, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo atstovų nuomone, šios nesuderinamumo problemos nėra.
Pirmiausia, nepriklausomai nuo pačio pelno apmokestinimo modelio, šiose šalyse taikomas bendras pelno mokesčio tarifas yra didesnis nei svarstomas minimalus pelno mokesčio tarifas. Antra, pirmoji G7 finansų ministrų susitarimo dalis, kad paslaugos ir prekės būtų apmokestinamos tose šalyse, kuriose faktiškai yra jų vartotojas, galiotų nepriklausomai nuo šalyse taikomo pelno apmokestinimo modelio. Todėl argumentas, kad dėl šio G7 susitarimo Lietuvoje negalima svarstyti „estiško pelno mokesčio modelio“ perkėlimo į Lietuvą yra neteisingas.
Kol kas nėra žinoma, ar šis G7 susitarimas ir liepos mėnesį įvyksiantis G20 susitikimas, kuriame šis klausimas taip pat bus svarstomas, suteiks pakankamą pagrindą priimti šiuos pakeitimus. Nors pagrindinės tarptautinės institucijos – EPBO, TVF – iš esmės pritaria šiems pakeitimams, nes, anot jų, jie yra teisingesni ekonomine prasme, tačiau praktinis šių pakeitimų įgyvendinimas gali ir neįvykti. Didžiausia šių pakeitimų, ypač kalbant apie pirmąją susitarimo dalį, nauda tektų didžiausioms pasaulio ekonomikoms.
Tai patvirtina ir tas faktas, kad šių klausimų svarstymas pradėtas būtent G7 ir G20 formatuose. Mažesnės valstybės, kurių biudžetus galimai neigiamai paveiktų toks susitarimas, gali atsisakyti taikyti šiuos pakeitimus ir šiai dienai nėra aišku, kas vyktų toliau. Vengrija, kurioje pelno mokesčio tarifas tėra 9 proc., jau pareiškė, kad tarptautinio minimalaus pelno mokesčio įvedimas yra nesuderinimas su valstybės teise spręsti savo šalies mokestinius klausimus.
Tarptautinės bendruomenės mokestinės politikos svarstymai neturėtų užgožti šiandien Lietuvai reikalingų sprendimų.
Primintina, kad panaši iniciatyva įvesti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę dar 2011 m. buvo pasiūlyta Europos Komisijos, tačiau ES viduje susitarimo šiuo klausimu rasti nepavyko, todėl vargu, ar tokią iniciatyvą pavyktų praktiškai įgyvendinti tarptautiniu mastu.
Tarptautinės bendruomenės mokestinės politikos svarstymai neturėtų užgožti šiandien Lietuvai reikalingų sprendimų. Vienas jų – „estiško pelno mokesčio modelio“ perkėlimas į Lietuvą ir tam tikrai netrukdo G7 ir G20 formatuose svarstomi mokesčių klausimai.