„Kol nepasikeis visuomenės sąmoningumas, negalėsime pasiekti proveržio“, – apie kovą su šešėline ekonomika kalbėjo Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Valdžios atstovai tikina, kad jei pavyktų ištraukti šešėlyje įstrigusią ekonomikos dalį, gerokai padidėtų ir pensijos, ir išmokos, ir algos.
Bent 2 mlrd. eurų – tiek pinigų slepiasi šešėlyje. Žmonės prekes ar paslaugas iš nelegaliai dirbančių verslininkų perka galbūt vejami mažesnių kainų, o ne dėl to, kad yra mažiau sąmoningi.
Sunaikinus šešėlį, kainos augtų, 15min pripažino visi kalbinti skirtingų verslo sektorių atstovai ir analitikai. Todėl mes išskyrėme, kokios prekės ir paslaugos pabrangtų, sunaikinus šešėlį.
1. Nekilnojamas turtas ir būsto apdaila. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas įvardijo, kad statybų pramonėje šešėlis siekia bent 740 mln. eurų. Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pateikia dvigubai didesnius skaičius – jo vertinimu, net 1,4 mlrd. eurų slepiasi šešėlyje.
Problema yra tai, kad dauguma naujų būstų Lietuvoje yra parduodami su daline apdaila, žmonės juos įsirengia jau už savo pinigus, kurie dažniausiai ir yra sumokami jau nelegaliai veikiantiems statybininkams.
„Per metus pastatoma 2,8 mln. kvadratinių metrų būsto. Kas tuos būstus įrengia? Statybininkų asociacijos įmonės jų neįrengia. Su medžiagomis, su darbu vieno kvadratinio metro įrengimas kainuoja apie 500 eurų. Taigi 1,4 mlrd. eurų vien tik kalbant apie naujus būstus“, – aiškino D.Gedvilas.
Todėl siūloma leisti pardavinėti tik butus su pilna apdaila. Taigi nekilnojamas turtas brangtų ne tik dėl mokesčių ištraukimo iš šešėlio, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Vytautas Žukauskas.
„Žmonės galbūt randa, kas jiems būstą įrengs, apdailą padarys pigiau. Man dalį darbų padėjo padaryti tėtis. Jeigu tokios galimybės neliktų, būstas pabrangtų. (…) Kainos yra mažesnės, kai yra nemokami mokesčiai. Verslas mokesčius vertina kaip sąnaudas, ir jos, žinoma, atsiliepia kainoms“, – ekspertas pridūrė, kad, ištraukus dalį verslo iš šešėlio, dalis „mokesčių atsiguls į kainą“.
D.Gedvilas patvirtino, kad būsto kainos, sunaikinus šešėlį, tikrai augtų. Todėl jis siūlo sumažinti arba leisti susigrąžinti būstą perkantiems žmonėms dalį pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Lenkijoje mokesčių inspekcija sugrąžina pusę PVM. Prancūzai sako, kad, sudarant sutartį su fiziniu asmeniu dėl būsto statybos remonto, PVM yra 5 proc. Tada pagalvokite – gaunate iš įmonės garantiją, jeigu kažkas atsitiks, jūs turite galimybę prisikviesti“, – aiškino D.Gedvilas.
2. Automobiliai ir jų remontas. Policijos skaičiavimais, šešėlinė prekyba naudotais automobiliais ir autodalimis sudaro per 270 mln. eurų.
Rokas Knyva, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, pripažįsta, kad automobilių versle egzistuoja didelis šešėlis. Jį sunaikinus, automobiliai, jų dalys ir remontas brangtų. Tiesa, veikiausiai ne tiek daug, kiek iš patamsių išlindę verslininkai turėtų mokėti mokesčių.
Tam tikras pokytis kainodaroje, savaime suprantama, turėtų būti, bet ne toks didelis, kokie yra nesumokami mokesčiai.
„Tam tikras pokytis kainodaroje, savaime suprantama, turėtų būti, bet ne toks didelis, kokie yra nesumokami mokesčiai. Mes remiamės savo surinkta ilgamete patirtimi ir galime drąsiai sakyti, kad šešėlinio verslo kainodara iš esmės nėra formuojama vien tik atmetus ir nemokant tos mokesčių dalies, kuri priklausytų. Yra orientuojamasi į skaidrų verslą, nuo jo yra daroma tam tikros nuolaidos, kurios vilioja.
Mes visi turime siekį mokėti kiek įmanoma mažiau už bet kurios rūšies paslaugas. Kai atsiranda pasiūla rinkoje, kuri nors šiek tiek pigesnes paslaugas siūlo, tai vartotojas mažai kvaršina galvą, neįjungia solidarumo, kad reikia mokėti brangiau, nes taip surenkama daugiau mokesčių“, – kalbėjo R.Knyva.
Jo nuomone, mokesčių nemokėjimas yra glaudžiai susijęs su netinkamai vykdoma verslo kontrole.
„Dabar jau istoriškai susiformavusi tradicija, kad didieji ūkio subjektai priežiūros ir kontrolės priemones patiria, o mažieji lieka už akiračio. Tiems ūkio subjektams, kurie vykdo skaidrų verslą, ir moka visus mokesčius, jiems yra nepriimtina tokia situacija, kad jie elgiasi sąžiningai, o kažkas, kas yra greta, taip nesielgia. (…) Valstybę apgaunantys ūkio subjektai pelnosi iš to“, – kalbėjo R.Knyva.
3. Maisto prekės. L.Pernavas Vyriausybėje skambiai pasisakė dėl turgaviečių – reikia „spręsti dėl turgaviečių egzistavimo“. Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis patikslino, kad komisaras neturėjo omenyje jų naikinimo, tačiau daugiau nieko ir nepaaiškino, neva sprendimus turi priiminėti politikai.
Policijos skaičiavimais, maždaug 500 mln. eurų turgavietėse sukasi šešėlyje. Mėsos turguose šešėlis – mažiausiai 130 proc. Tokių turgaviečių, kokios yra dabar, panaikinimas pakeltų maisto produktų kainas.
„Konferencijoje buvo pasakyta, kad turgavietės yra atgyvena. Bet ten pigiau yra ne tik dėl šešėlio, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, yra kitokia prekyba, žmonės gali iš savo sodų atsivežti prekių. Jeigu uždraustume turgus, prekės būtų brangesnės“, – aiškino V.Žukauskas.
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius apskritai piešė apokaliptinį vaizdą, kas būtų, jeigu turgavietes valdžia imtųsi žaboti – žmonės netektų darbo, emigruotų, pradėtų gerti, kiltų kainos.
Beje, jis vienintelis nepripažino, kad turgavietėse yra šešėlis.
„Pavieniai atvejai galimi, bet tik tai ir yra. Tikrai nėra sistemos ar tinklo, kuris būtų išsiplėtojęs turgavietėse. Būna pavienių atvejų, bet kur jų nepasitaiko. 90 proc. prekybos rinkos priklauso prekybos tinklams. Tai didžioji šešėlio dalis galimai yra didžiųjų prekybos centrų. Vyksta kova tarp didžiųjų prekybos tinklų ir turgaviečių, – aiškino jis. – Iš visur kyšo didžiųjų prekybos tinklų ausys, ir jų tikslas yra pašalinti konkurentą.“
Jis pabrėžė, kad valdžiai pradėjus garsiai kalbėti apie įvairius kovos su šešėliu turgavietėse būdus, žmonės, ypač vyresnio amžiaus, išsigando.
„Dalis žmonių būtų priversti užsidaryti, nes jie taptų nekonkurencingi, arba pakelti savo produkcijos kainas. Tokiu atveju tu tampi nekonkurencingas ir pas tave neina pirkėjas. Konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, kur akcijos vyksta, 40-50-70 proc. išpardavimai, tai smulkiam prekeiviui yra labai sunku tokią konkurencinę kovą laimėti. Dalis žmonių tiesiog nustotų prekiavę“, – aiškino V.Butkevičius.
