Išanalizavę Vyriausybės programos projektą, 15min kviečia susipažinti su 15 įdomiausių ir svarbiausių nuostatų, paliesiančių ir gyventojus, ir verslą.
1. Algos
Jeigu valdžiai pavyks įgyvendinti pažadus, storesne pinigine tikrai galės džiaugtis mokytojai, pensininkai ir medikai.
Mokytojams duotas pažadas – iš pažiūros dosniausias. Žadama, kad 2024 metais pedagogų alga sieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai dabar siekia apie 109 procentus.
Dabar mokytojai vidutiniškai uždirba beveik 1521 eurą „ant popieriaus“, o pakėlus jų algą tiek, kiek žadama, dabartinėmis sąlygomis pedagogų atlyginimas siektų 1818 eurų.
Medikams būsimoji Vyriausybė žada motyvuojantį gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų darbo užmokestį susieti su aktualiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, taip pat nustatant algos „grindis“.
Kalbant apie pensininkus, žadama našlių pensijas keisti vienišų žmonių pensijomis, kurios sudarys ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos turint būtinąjį stažą.
2. Žinia dėl turto ir aplinkosaugos mokesčių
Vyriausybės programoje teigiama, kad bus vertinamos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo.
Taip pat bus siekiama mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai.
Dokumente rašoma, kad ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, todėl prioritetas bus teikiamas būtent jiems.
3. Namų ūkio GPM
Programoje planuojama ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo.
Anot dokumento rengėjų, tai leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius.
4. Investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą
Vyriausybė žada siekti, kad tiek valstybė, tiek verslas daugiau investuotų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Programoje numatoma, kad MTEP finansavimui 2024-aisiais bus skiriama 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai apima tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus investicijas.
Pernai Lietuva į MTEP investavo 0,88 proc. BVP
Vyriausybė teigia, kad sukurs realias paskatas verslui investuoti į mokslinius tyrimus, kad privataus sektoriaus investicijos pagaliau pasiektų bent ES vidurkį.
5. Radikalūs sprendimai itin mažam verslui
Naujoji valdžia žada įdiegti „mikroverslo“ sąvoką – tai būtų įmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų, ir įmonių apyvarta nesiekia 2 mln. per metus.
Tokioms įmonėms žadama radikaliai mažinti reguliacinę naštą ir svarstyti mokestinių paskatų, tokių kaip moratoriumai baudoms, sumažintas pelno mokesčio tarifas, paketą.
6. Sidabrinė ekonomika
Garbaus amžiaus žmonėms žadama parengti darbo ir pilietinio aktyvumo, sveiko senėjimo, turizmo, verslumo, mokymosi priemones.
Vyriausybės programoje nurodyta siekti, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti tol, kol nori ir gali, o darbo sąlygos būtų lankstesnės ir atlieptų individualius žmogaus poreikius.
Taip pat žadama paruošti sidabrinio startuolio paketą (mokymai, verslo inkubatorių infrastuktūra, patirties dalijimosi programos ir valstybės garantijos verslo paskoloms), orientuotą į vyresnio amžiaus žmones, norinčius užsiimti nuosava veikla.
7. Lietuvos strateginių investicijų fondas
I.Šimonytės Vyriausybė žada steigti fondą, skirtą telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir investuoti į valstybės išskirtas prioritetines skirtis.
Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose), Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko investicijomis.
Šios investicijos būtų kreipiamos į prioritetinius valstybės projektus, tradicinės pramonės transformaciją, smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą.
Šioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms būtų teikiamos finansinės paskatos nuo 5000 eurų. Pagal šį mechanizmą smulkus ir vidutinis verslas galėtų gauti paskolas, lizingą, eksporto draudimą.
8. Valstybės įmonės biržoje
Būsimoji Vyriausybė ketina pasiekti, kad daugiau valstybės valdomų įmonių būtų akcijų biržų sąrašuose.
Tik penkios įmonės iš 49 yra įtrauktos į biržos prekybos sąrašą. Beveik visos jos yra prekybos sąraše nominaliai, todėl didžiosios dalies akcijomis nėra aktyviai prekiaujama.
Programoje žadama, kad sukūrus galimybę investuoti į Lietuvos strategines reguliuojamas įmones bus užtikrinta, jog Lietuvos pensijų fondų ir draudimo kompanijų lėšos būtų investuojamos pačioje šalyje, o ne užsienyje.
9. Verslo sąlygos
Naujoji valdžia žada atsisakyti perteklinio verslo reguliavimo ir besidubliuojančių valstybinių institucijų reikalavimų įmonėms.
Taip pat žadama konsoliduoti verslo priežiūros institucijas, lengvinti galimybes pradėti ir administruoti naują verslą, mažinant įstatinio kapitalo ribą, taikant mokestines priemones, stiprinant mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras.
Be to, bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų, visų pirma Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.
10. Verslas – į Lietuvą
I.Šimonytės Vyriausybė ketina paruošti Verslo persikėlimo į Lietuvą planą, kuris numatys teisinio reguliavimo ir mokestinius pokyčius, didinančius Lietuvos konkurencingumą regione.
Ypatingas dėmesys Vyriausybės programoje atkreipiamas kaimyninių šalių, ypač protestų krečiamos Baltarusijos, verslo pritraukimui.
Programoje žadama aktyviai bendradarbiauti su aukštos pridėtinės vertės verslo organizacijomis Baltarusijoje ir kitose aktualiose šalyse, siekiant, kad jos persikeltų į Lietuvą.
11. Nauja institucija – inovacijų agentūra
Vyriausybės programoje teigiama, kad bus optimizuojamas ekonomikos sektorių reguliuojančių valstybinių institucijų tinklas ir bus tobulinamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikimas.
Žadama įsteigti vieningą Inovacijų agentūrą, kurioje bus sukoncentruotos inovacijų politikai aktualios funkcijos ir paramos priemonės.
12. Žalioji mokesčių pertvarka
Valdžia įsipareigoja iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
Sektorinę mokesčių politiką žadama perorientuoti į aplinkosauginius tikslus, taip pat išplėsti gamintojų atsakomybę ir užtikrinti „teršėjas moka“ principo taikymą, siekiant atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą.
Sutaupytas ir papildomai surinktas mokesčių mokėtojų lėšas žadama nukreipti į žaliųjų pokyčių bangos stiprinimą ir mažinti pažeidžiamiausių gyventojų mokestinę naštą.
13. Dešimt tūkstančių darbo vietų žiedinėje ekonomikoje
Programoje teigiama, kad skatindama atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą, transformuodama gamybos ir paslaugų verslo modelius, Vyriausybė iki 2024 metų sukurs 10 tūkst. naujų darbo vietų.
Šalies antrinių žaliavų panaudojimo indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.
14. Gaminančių elektros vartotojų plėtra
Vyriausybė žada siekti, kad iki 2030 metų kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą.
Gyventojai turėtų būti skatinami namuose įsirengti saulės jėgaines, investuoti į nutolusius saulės jėgainių parkus, burtis į gaminančių vartotojų bendrijas.
Taip pat žadama skatinti saulės jėgaines įsirengti kuo daugiau elektromobilių savininkų.
Ketinama tobulinti gaminantiems vartotojams skirtą reguliavimą ir sąlygas, siekiant užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas kaupti ir parduoti pagamintą energiją, dalyvauti inovatyviuose verslo modeliuose.
15. Klimatui neutrali Vyriausybė ir viešasis sektorius
Programoje žadama užtikrinti, kad Vyriausybė klimatui neutrali taps nuo 2024 metų, o likęs viešasis sektorius – nuo 2027 metų.
Dokumente teigiama, kad viešasis sektorius turi rodyti atsakingos veiklos pavyzdį.
Valdžia žada reikšmingai išplėsti žaliųjų pirkimų taikymo apimtis siekiant, kad nuo 2023 metų žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi.
Nuo 2023 metų valstybinės įstaigos taip pat bus įpareigotos vartoti tik žalią elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu.
