2007-ieji taip pat nebuvo ramūs tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – artėjo pasaulinė finansų krizė, o infliacijos rodikliai tuo metu kilo. Pavyzdžiui, 2007 m. gruodį metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje pasiekė 8,1 proc. – paskutinį kartą toks skaičius buvo fiksuotas tik prieš dešimtmetį.
Praėjo 15 metų ir infliacijos rodikliai vėl rekordiniai – birželį metinis kainų augimas Lietuvoje siekė 20,5 proc., o ekonomistai įspėja, kad pasaulis vėl ant recesijos slenksčio.
Tad, kaip per šį laikotarpį keitėsi būtiniausių prekių ir paslaugų kainos ir kas tai nulėmė?
Statistikos departamento duomenys rodo, kad labiausiai nuo 2007 metų gruodžio iki 2022 m. birželio brango tabako gaminiai – net 3,5 karto, t. y. 253,9 proc.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus tokį kainų pokytį siejo išimtinai su akcizų augimu.
„2007 metais mes dar nebuvome priėmę ES rekomenduojamos akcizo normos. Kai įstojome į Europos Sąjungą, buvo duotas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kai turėjome visą akcizą tabakui padidinti. 2007 metais akcizas dar buvo nepriderintas prie Europos Sąjungos lygio“, – 15min sakė A.Bartkus.
Dujų kainą augina išaugusi paklausa
Ženklus ir kuro kainų augimas – lyginamu laikotarpiu kietasis kuras pabrango 194,1 proc., skystasis – 182,3 proc., o gamtinės dujos – 132,2 proc.
Pasak A.Bartkaus, gamtinių dujų kainų pikas buvo 2008 metais, tačiau, atėjus recesijai, koregavosi žemyn ir laikėsi žemame lygyje iki pat koronaviruso pandemijos.
„Dėl postkovidinio atsigavimo, kai Azijos kraštai pirmieji pradėjo išeiti iš karantino apribojimų, dujų kaina pradėjo kilti aukštyn. Visgi Lietuvoje reikalai kitokie. Mūsų dujų kaina iki 2004 metų buvo gana stabili, o vėliau ėmė augti ir kilo iki 2008 metų. Prasidėjus finansų krizei, šiek tiek smuktelėjo, bet vėliau toliau augo iki 2012 metų“, – prisiminė A.Bartkus.
-
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kylančios dujų kainos
Priežastis, kodėl Lietuvoje buvo tokios tendencijos, jis siejo su Rusijos naftos milžinės „Gazprom“ nustatytomis neadekvačiomis kainomis.
„Tai buvo viena iš paskatų, kodėl pradėjome planuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Kai buvo paviešinti šie ketinimai, rusų reakcijos nebuvo, jie iš aukšto žiūrėjo į Lietuvą, bet kai pamatė realius planus ir užsakymus, pradėjo kainą koreguoti žemyn“, – kalbėjo A.Bartkus.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pasak eksperto, Lietuva ėmė keisti rusiškas dujas suskystintomis gamtinėmis dujomis, kurias gauna iš kitų šaltinių, o paklausa joms yra labai išaugusi, nes didelis skaičius šių dujų gamintojų persimetė į Azijos rinką. O tai išaugino ir kainą.
Gerokai išaugusias skysto kuro kainas jis taip pat siejo su panašiomis priežastimis.
„Mazuto kaina auga dėl Europos Sąjungos poreikio. Jeigu „Gazprom“ blokuos dujų tiekimą Europai, ko gero, reikės ieškoti alternatyvių šildymo variantų, nes trečdalį dujų, kurias gauna iš „Gazprom“, Europos Sąjunga panaudoja šildymui. Po truputį reikės šitoje vietoje ir apie anglį galvoti, visa tai susideda“, – sakė ekonomistas.
Tarp maisto produktų lyderiai – aliejus, sviestas, jautiena
Per 15 metų daugiau nei du kartus kilo ir pagrindinių maisto produktų kainos – pavyzdžiui, aliejaus kainos pašoko 123,8 proc.
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas tai siejo su pastarojo meto tendencijomis, kai sutriko ukrainietiško aliejaus tiekimas, o rusiškas aliejus visiškai išnyko iš parduotuvių lentynų.
„Toli priežasčių ieškoti nereikia – tai yra ukrainietiško aliejaus trūkumas ir bendra panika. Rudeniop kainos turėtų čiuožti žemyn“, – 15min sakė P.Čepkauskas.
Jam antrino ir A.Bartkus. „Mano manymu, tokį aliejaus kainų augimą turėtume matyti tik paskutiniais mėnesiais, iki tol kainos buvo normaliame lygyje, augo po procentą ar kelis per metus“, – pažymėjo jis.
P.Čepkauskas priminė, kad aliejų gaminančios šalys, kilus karui Ukrainoje, pradėjo kelti kainas apribodamos eksportą – pasak jo, Indija taip darė su sojų aliejumi, Indonezija – su palmių aliejumi.
To laikotarpio sviesto kainų ūgtelėjimą 122,7 proc. jis aiškino pasikeitusia Lietuvos žemės ūkio politika.
„Lietuviai šioje vietoje yra rekordininkai, žaliavinio pieno kainos auga 60 proc., nes mažėja karvių augintojų. Iš mažesnių gamintojų pienas buvo superkamas žymiai pigiau, bet kadangi jie nyko ir toliau nyksta, turime, ką turime. Europos Sąjungoje pagal žaliavinio pieno supirkimo kainą esame pirmi jau kelintą mėnesį, pieno produktų kaina Lietuvoje viršija Europos Sąjungos vidurkį“, – nurodė P.Čepkauskas.
Jautiena per 15 metų pabrango 122 proc. – tačiau tuo stebėtis, pasak jo, nereikėtų.
„Jautiena yra brangesnė mėsa, nes auginimo savikaina yra didesnė nei kiaulės ar vištos. Kiaulių banda atsiperka po trejų metų, vištos – po metų, o jaučių banda – po 5–7 metų. Jaučiai daugiau suvartoja žaliavų. Be to, kiaulienos kainą žemai laikė draudimas vežti ją į Kiniją, po to atskirose šalyse buvo problemų dėl paukščių maro“, – vardijo jis.
Kodėl brangsta drabužių taisymas ir odontologijos paslaugos?
Tarp paslaugų akį rėžia kino, teatro ir koncertų bilietų brangimas, siekiantis 219,8 proc. bei drabužių ir avalynės taisymo brangimas, atitinkamai siekęs 157,1 proc. Taip pat 148,7 proc. pabrango odontologų paslaugos.
„Tai yra sritys, kurias mes galime vadinti smulkiuoju verslu. Smulkiojo verslo atstovams pasinaudoti masto ekonomija yra neįmanoma. Jie teikia paslaugą, kuri yra reikalinga ribotam skaičiui asmenų. O jie, kaip gyventojai, kaip namų ūkiai, susiduria su augančiais gyvenimo kaštais, pabrangsta komunalinės paslaugos, produktai parduotuvėse ir jiems reikia išlaikyti vartojimo galimybes, kad jos būtų kaip įmanoma mažiau smukusios“, – nurodė A.Bartkus.
Dėl šios priežasties, pasak jo, išaugus kaštams, šia veikla užsiimantys gyventojai pakelia savo įkainius.
Tai yra sritys, kurias mes galime vadinti smulkiuoju verslu. Smulkiojo verslo atstovams pasinaudoti masto ekonomija yra neįmanoma.
Be to, odontologų įkainiams įtaką daro ir medžiagų kainų augimas.
„Išaugus medžiagų kainoms, natūraliai privalai pakelti savo įkainius. Čia atsiranda ir papildomas veiksnys – medžiagų vaidmuo. Tai lemia ir tai, kad jie yra smulkūs, neturi galimybės plėstis“, – sakė jis.
