Vėl brangsta
UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša neslėpė, kad trąšų rinkoje jau jaučiami atsigavimo požymiai. Labiausiai apie juos liudija po truputį augančios trąšų kainos. „Tokios tendencijos vyrauja ne tik pas mus, Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje, Rusijoje. Todėl mes linkę manyti, kad trąšų kainos jau nebemažės, nes jos jau yra pasiekę savotiškas grindis“, – kalbėjo L.Mediekša.
Anot jo, populiariausių azotinių trąšų kainos, palyginti su praėjusių metų pabaiga, kai jos buvo pasiekusios piką, šiuo metu yra sumažėjusios perpus ir pasiekusios 2006 metų lygį. Kainų mažėjimą lėmė ne tik pasaulio ekonomikos nuosmukis, bet ir pasaulinės trąšų kainų tendencijos. Trąšos pigo kitų šalių rinkose, pigo ir Lietuvoje.
„Laikomasi principo, kad vienos populiariausių azotinės trąšos – amonio salietros tonos kaina turėtų būti lygi 1,5 tonos 1–2 klasės kviečių kainai. Pernai ši proporcija buvo labai pažeista, todėl natūralu, kad turėjo įvykti esminių pokyčių, nes ūkininkai jau nebegalėjo įpirkti trąšų: jos kainavo vos ne daugiau, nei žemdirbiai gaudavo už grūdus. Šiemet tos tendencijos stabilizavosi, kainos grįžo į ankstesnį, logišką lygį, kai tręšti javus ir auginti grūdus – apsimoka„, – teigė UAB „Agrochema“ generalinis direktorius. Jis neslėpė, kad žemdirbiai jau vėl intensyviai domisi mineralinėmis trąšomis. Mat daugelis yra pasisėję nemenkus žiemkenčių plotus ir norės gauti kaip galima didesnį derlių. Be azotinių trąšų jo tikėtis beveik neverta.
UAB „Agrochema“ prekiauja vieno stambiausių Lietuvoje trąšų gamintojų – UAB “Achema„ produkcija. L.Mediekšos teigimu, beveik 70 proc. šio gamintojo trąšų kainos sudaro žaliavos – gamtinių dujų – kaina.
Šiemet iki birželio apie 19 proc. pigusios, dabar gamtinių dujų kainos vėl kyla į viršų. Paskui jas seks ir trąšų kainos. “Kitos išeities nebus. Trąšų gamintojai viso savikainos augimo ant savo pečių užsikrauti negali. Tiesa, kainos kils ne tokiais tempais, kaip pernai. Kas mėnesį gal po 20–25 litus už toną. Todėl prognozuoti, kiek jos kainuos pavasarį, kai prasideda intensyviausias pirkimas, labai sunku. Situacija rinkoje labai keičiasi“, – sakė UAB „Agrochema“ generalinis direktorius.
Nors šį mėnesį pasaulinėje azotinių trąšų rinkoje vėl turėtų pasirodyti Kinijos eksportuotojai, tačiau nesitikima, kad jie turės kokios nors ryškesnės įtakos.
Mineralines trąšas gaminančios ir jomis prekiaujančios UAB „ARVI“ ir ko“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė Renata Vaitiekienė taip pat linkusi manyti, kad ateityje trąšų kainos gali truputį didėti, o kainų mažėjimas yra sunkiai tikėtinas.
Trąšomis Lietuvoje bei užsienyje prekiaujančios UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Edgaras Šakys LŽ tikino, kad tai, ką jie šiandien siūlo rinkoje, pigiau jau vargu ar bus. „Gamintojai, kurių trąšas mes platiname, neslepia, kad jie dirba tik tam, kad dirbtų. Taip ilgai tęstis negali“, – sakė jis.
Pasaulinės kainos – tik aukštyn
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, labiausiai trąšų paklausą lemia didėjantis jų poreikis Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Trąšų paklausos didėjimas Pietų ir Rytų Azijoje sudaro apie du trečdalius bendro augimo, o pridėjus Lotynų Ameriką, visi trys regionai sudarytų apie 81 proc. trąšų paklausos augimo per ateinančius penkerius metus. Trąšų paklausa Rytų Azijoje auga labiausiai dėl Kinijos, Indonezijos, Malaizijos ir Vietnamo poreikių didėjimo. Tokias tendencijas lemia auganti šalių ekonomika, o tai sparčiai didina maisto produktų paklausą.
ŽŪIKVC specialistų pastebėjimu, pastaruoju metu azotinės trąšos – karbamido kainos stabilizavosi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio rinkose. Anot šio centro specialistų, šių metų pirmąją rugsėjo savaitę toną karbamido FOB („Free On Board“) sąlygomis Ukraina pardavinėjo po 544–555 litus, o šį mėnesį, tikėtina, tonos kaina pakils jau iki 600 litų, mat nemenką trąšų kiekį perka Indija, į rinką sugrįžo Lotynų Amerikos pirkėjai.
Nors šį mėnesį pasaulinėje azotinių trąšų rinkoje vėl turėtų pasirodyti Kinijos eksportuotojai, tačiau nesitikima, kad jie turės kokios nors ryškesnės įtakos. Mat Indijos regione azotines trąšas nuolat ir intensyviai perka Brazilija. Ruošiantis 2010 metų pavasario sezonui, turėtų suaktyvėti karbamido krovinių srautai į Europą ir Šiaurės Ameriką, be to, didelis Kinijoje pagaminto karbamido kiekis, kurį jie pagamins šiais metais, jau yra užsakytas.
Centro specialistai prognozuoja, kad nepaisant Kinijos eksporto perspektyvų, tikėtina, jog pasaulinė granuliuoto karbamido paklausa bus pakankamai didelė iki pat šių metų pabaigos ir neleis kainoms nukristi žemiau 550 litų už toną FOB sąlygomis Juodosios jūros regione ir 600 litų už toną FOB sąlygomis Egipto uostuose.
Laukia pavasario
Kitos stambios trąšų gamintojos – UAB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs. Anot jo, šiuo metu susiklosčiusią situaciją fosforo ir kalio trąšų rinkoje sunku net ir įvardyti. „Rugsėjį ir spalį mes pardavėme visas trąšas, kiek tik pagaminome. Tačiau kaip bus lapkritį – net nežinau. Prekyba visiškai sustojo“, – neslėpė „Lifosos“ direktorius.
Ši bendrovė, gaminanti neazotines trąšas, didžiausią jų dalį eksportuoja į užsienį. Ne tik į Europos šalis, bet išveža ir į Afriką bei Aziją. J.Dastikas minėjo, jog pagerėjimo rinkoje jie laukią sausio pabaigoje, kai prekyba tradiciškai atsigaudavo, laukiant pavasario. Kita vertus, Lietuvoje žemdirbiai fosforo ir kalio trąšas daugiausia perka vasarą, rengdamiesi rudeniniam tręšimui. Pavasarį daugiausia jie perka azotines trąšas.
„Tikimės, kad pavasarį atsigaus pirkimas Europoje, nes atsigauna ir visa Europos ekonomika. Žemdirbiai tikrai norės pasitręšti laukus“, – vylėsi J.Dastikas. Jis neslėpė, kad šiuo metu parduodamų trąšų kainos yra sumažėjusios beveik 4 kartus, palyginus su prieš metus buvusiomis kainomis, kai pasaulinėje rinkoje diamonio fosfato tona kainavo apie 1200, o kalio chlorido – apie 900 JAV dolerių.
„Lifosos“ direktoriaus nuomone, fosforo ir kalio trąšų kainos daugiau mažėti neturėtų, nes jau yra pasiekusios „kubilo dugną“. Gali nebent didėti. Mat net ir ekonomikos nuosmukio metais kai kurių žaliavų tiekėjai savo produkcijos kainų nemažino. „Marokiečių siūlomų fosforitų, kurie yra fosforinių trąšų žaliava, kaina iki šiol liko tokia, kokia buvo pernai. Tokiomis sąlygomis jau reikėtų stabdyti gamybą. Tačiau mes to nedarome. Tikimės, kad trąšų kainos vis vien pradės augti“, – kalbėjo J.Dastikas.
Poreikis nemažės
ŽŪIKVC pastebėjimu, trąšų kainos daro didžiausią įtaką augalininkystės produkcijos savikainai. Lietuvoje išlaidos trąšoms sudaro apie pusę javų ir rapsų specializacijos ūkių išlaidų. Be to, Lietuvoje jaučiamas mineralinių trąšų kainų sezoniškumas. Jų kainos labai padidėja pavasarį, kai trąšų paklausa didelė. Vėliau, liepos–spalio mėnesiais, trąšos būna maždaug perpus pigesnės negu kovo mėnesį. Vėlų rudenį bei žiemos pradžioje taip pat kasmet juntamas trąšų kainų didėjimas, kuris aprimsta sausio mėnesį.
Praėjusiais metais pabrangus trąšoms, Lietuvoje pradėjo mažėti jų paklausa. Nuogąstaujama, kad jei panašios tendencijos išsilaikytų ir ateityje, tai ūkiams grėstų mažėsiančiu derliumi, o vartotojams – didėsiančiomis maisto produktų kainomis.
Panašios tendencijos vyrauja daugelyje ekonomikos nuosmukio kamuojamų šalių. Pastebima, kad azotinių trąšų poreikis sumažėjo ne taip žymiai, kaip fosforo ar kalio trąšų. Mat ūkininkai nedrįsta drastiškai apriboti azoto trąšų naudojimo, baimindamiesi, kad staigiai nesumažėtų derlius. Trąšų suvartojimo mažėjimas stebimas visuose regionuose, išskyrus Rytų Europą ir Centrinę Aziją. Šių dviejų regionų ūkininkai gauna valstybinę paramą didesniam trąšų vartojimui.
Atsižvelgiant į vyraujančius žemės ūkio rinkos principus, su laipsnišku pasaulinės rinkos atsigavimu, tikimasi ir trąšų poreikio padidėjimo. Stipresnio ekonomikos atsigavimo tikimasi Šiaurės Amerikoje, kiek kuklesnio Rytų Azijoje ir Vakarų bei Centrinėje Europoje.