Vyriausybė pritarė siūlymui prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčio subsidijoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims iš valstybės rezervo papildomai skirti dar 114 mln. eurų.
„Šiemet nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai jau sulaukė trečdalio milijardo eurų siekiančios valstybės paramos. Svarbiausias paramos tikslas – padėti žmonėms, netekusiems darbo ir pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagalbos priemonės tęsiasi. Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės paramą ir po karantino“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Parama prastovose esantiems darbuotojams
Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius kiek viršija 10 tūkst. Nuo metų pradžios prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 tūkst. darbdavių, tam skirta per 120 mln. eurų.
Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus.
Nuo šių metų pradžios veikia naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis. Kompensuojame 100 proc. atlyginimo, siekiančio 963 eurus „ant popieriaus“. Tai darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus, o šiems – darbo vietas.
Parama dirbantiems savarankiškai
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu yra ribojama, šiemet ir toliau gauna 260 eurų dydžio išmoką. Beveik 65 000 savarankiškai dirbančių asmenų gauna fiksuoto dydžio išmoką, jų sąskaitas nuo metų pradžios pasiekė 54 mln. eurų.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti paramą, jeigu savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos, o gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą sąrašą nepatenka, tačiau patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakarotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo lyginant su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą. Savarankiškai dirbantis asmuo, po individualaus vertinimo patekęs į VMI skelbiamą sąrašą, galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.
Darbo paieškos parama
212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką už sausio ir vasario mėnesius gavo per 40 000 darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 17 mln. eurų.
Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
Darbo paieškos išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Ligos išmokos
Šalies gyventojai gali gauti ligos išmokas nesergančio šeimos nario priežiūrai. Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 13 tūkst. asmenų. Tai yra perpus mažiau nei šių metų sausį ir keturis ar net penkis kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Iš viso per 2021 metus ligos išmokoms, susijusioms su COVID 19, – tiek dėl slaugos, tiek dėl susirgimų –išmokėta virš 36 mln. eurų, per pirmąjį karantiną ligos išmokoms prireikė beveik 126 mln. eurų.
Nuo pandemijos nuketėjusiems gyventojams šiais metais buvo skirta per 370 mln. eurų. Šiemet šalies gyventojams išmokėta per 350 mln. eurų, iš jų – 155 mln. eurų išmokėta už pernai gruodį.
