Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Trečiu bandymu sėkmingą startuolį įkūręs R.Laurinavičius: „Siekiame sukurti pasaulinio masto produktą“

Trečias kartas ambicingam ir kūrybiškumo nestokojančiam Ryčiui Laurinavičiui nemelavo. Du ne itin sėkmingus startuolius sukūręs vyras nepabūgo bandyti dar kartą, taip gimė dabar sėkmingai veikiantis ir tarptautinėje rinkoje jau įsitvirtinęs „Soundest“. „Lietuviai bijo pripažinti nesėkmes, man tai nesunku. Pritrūko patirties, buvau dar jaunas“, – šypsodamasis pirmąsias nesėkmes prisiminė R.Laurinavičius. Kodėl ėmėsi bandyti laimę dar kartą, „Soundest“ įkūrėjas atsakė paprastai – norėjo įrodyti, kad gali sukurti lyderiaujantį tarptautinį produktą, tai buvo ambicija.

– Sakote, kad tarptautiškumas startuoliui kone pagrindinis dalykas. Ar vien Lietuvoje, jūsų manymu, startuolis negali gyvuoti?

– Aš manau, kad tarptautiškumas yra vienareikšmis prioritetas. Startuolio kūrėjai dar prieš kurdami turėtų galvoti, ar ras jų produktas nišą tarptautinėje rinkoje. Aš netikiu, kad startuolis galėtų išgyventi tik Lietuvos rinkoje. Mūsų šalies rinka nėra kuo nors bloga, ji tiesiog yra per maža. Pradinis orientavimasis į vietinę rinką, mano nuomone, yra viena dažniausių Lietuvos startuolių klaidų.

Aš netikiu, kad startuolis galėtų išgyventi tik Lietuvos rinkoje.

Mąstymas, kad reikia iš pradžių išbandyti Lietuvoje, o po to jau eiti į pasaulį, nėra teisingas.

Tai, kas gali puikiai veikti Lietuvoje, gali visiškai netikti tarptautinei rinkai, ir atvirkščiai, todėl globaliai reikia mąstyti dar prieš kuriant startuolį.

„Soundest“ atvejis panašus, jei būtume taikę tik į lietuvišką rinką, kurioje vos 300 elektroninių parduotuvių, nieko nebūtų pavykę. Dabar dirbame su viso pasaulio šalimis, tarp klientų yra ir kelios dešimtys parduotuvių iš Lietuvos.

Dar pridėčiau ir tai, kad dirbti su skirtingomis ir įvairių dydžių rinkomis yra labai įdomu. Tada supranti, kaip skiriasi darbo pobūdis, požiūris į paslaugas, klientus, darbo santykius, o nebūdamas tose rinkose šių dalykų tikrai nesužinosi.

– Pats dabar jau kelis mėnesius darbuojatės iš Londono. Kaip atsiradote ten, kodėl pasiryžote vykti ten?

– Išvykau su labai gerai suprantamu tikslu – ieškoti partnerių, naujų kontaktų, o tai daryti visada yra lengviau, kai esi arčiau savo klientų. Tikslas buvo rasti įmonių, agentūrų, kurios programuoja e. parduotuves ir pasiūlyti joms naudoti mūsų įrankį arba sutarti, kad rekomenduotų savo klientams.

„Verslios Lietuvos“ nuotr./Rytis Laurinavičius
„Verslios Lietuvos“ nuotr./Rytis Laurinavičius

Atvažiavęs į Londoną, pamenu, jaučiausi kaip baigęs mokyklą ir į Vilnių iš kaimo atvažiavęs jaunuolis. Svarbiausias dalykas, ko čia reikia, – pažintys.

Labai svarbūs buvo „Verslios Lietuvos“ organizuoto „Startup Lithuania Roadshow“ metu užmegzti ryšiai. Viena iš projekto stotelių ir buvo renginys Londone, kurio metu pavyko susipažinti su keliais mums svarbiais žmonėmis. Nuo jų, aišku, čia ir pradėjau megzti savo socialinį tinklą, jie man labai geranoriškai padėjo, supažindino su kitais reikiamais žmonėmis ir viskas taip mezgasi iki šiol.

– Ar Londone jau turite savo biurą, ar dirbate iš namų?

– Nekilnojamojo turto nuoma čia itin brangi. Būtent todėl čia yra labai paplitusios vadinamosios co-working spaces (liet. darbo erdvė), tai yra bendri biurai, kuriuose dirba mažų įmonių ir startuolių, nenorinčių ar negalinčių nuomotis atskirų biurų, darbuotojai. Vilniuje minėtos co-working spaces didelio būrio klientų neatrado, o Londone tai labai populiaru, taip dirbu ir aš. Londone esu vienas, visa likusi komanda, kurią sudaro 10 žmonių, dirba Vilniuje.

– Kuo skiriasi visuomenės, kitų verslininkų požiūris į startuolį Lietuvoje ir Anglijoje?

– Reikėtų pabrėžti tai, kad ten startuolių yra kur kas daugiau nei Lietuvoje, todėl buvimas Londone, kurį galima vadinti Europos startuolių sostine, turi daug privalumų. Sutinki labai daug tokių pat kaip tu ir dalinimasis patirtimi vyksta kur kas aktyviau. Nesakau, kad tai nevyksta Lietuvoje. Prie startuolių ekosistemos vystymo, jų skatinimo ir būrimo dalintis patirtimi kone daugiausia Lietuvoje prisideda „Versli Lietuva“. Ši organizacija atlieka tikrai labai didelį ir svarbų darbą.

Gal kiek skiriasi valstybės požiūris. Didžioji Britanija, o ypač Londonas, į startuolius investuoja labai daug.

Dėl kitų verslininkų požiūrio, sakyčiau, tiek Lietuvoje, tiek ten – panašiai. Mažesni verslai į startuolius žiūri palankiau, didelės įmonės – kiek atsargiau, nes joms reikia užtikrintumo, garantijų, kompleksinių sprendimų, ko maža įmonė dažniausiai pasiūlyti negali. Didelės įmonės, kai perka paslaugą ar produktą jį ketina naudoti dar 10 metų, būtent todėl į startuolius žiūri atsargiai.

Gal kiek skiriasi valstybės požiūris. Didžioji Britanija, o ypač Londonas, į startuolius investuoja labai daug. Daug dėmesio skiriama ir tam, kad kuo daugiau startuolių atvažiuotų pas juos, kurtųsi būtent šiame mieste. Kokios priemonėms tam pasitelkiamos?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?