Nemaloniai gyventojus iki šiol stebinančios energetikos kainos labiausiai paveikė mažiausias pajamas gaunančius pensinio amžiaus žmones.
Nesvarbu, kur gyventų – nuo 1959 m. remonto nemačiusiame Talino daugiabutyje ar pusiau renovuotame pastate Vilniuje, kalbinti senjorai pasakoja apie panašias finansines problemas.
Tiesa, nereikėtų galvoti, kad visa tai jau girdėjote iš savo vyresnio amžiaus draugų ar giminaičių. Galbūt nieko iki šiol nežinojote apie dideles elektros kainų problemas Latvijoje, ar apie tai, kad kandidatuodama į parlamentą dabartinė Estijos premjerė Kaja Kallas žadėjo pensijas padidinti 200 eurų?
Tad kviečiame pažvelgti į tai, kas su energetikos kainomis ir senjorų gyvenimais vyksta į šiaurę nuo Lietuvos.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant trims redakcijoms – iniciatore latvių Apollo.lv, estų Postimees ir lietuviškąja15min.
Ilmė pirmą kartą per savo ilgą gyvenimą turi skolų
83 metų Ilmė gyvena Estijoje, Taline, dviejų kambarių dujomis šildomame bute, kurio plotas šiek tiek mažesnis nei 40 kvadratinių metrų. Kadangi namas pastatytas 1959 m. ir dėl kelių krizių jame nebuvo atlikta jokių remontų, vėjai pučia tai iš šen, tai iš ten. Todėl pensininkės bute kartais būna tik 17 laipsnių šilumos.
Nors Ilmė paprastai išgyvena turėdama labai nedaug lėšų, gruodžio mėnesio sąskaita ją išmušė iš vėžių. Iki šiol jai pavyko gyventi taip, kad niekada nereikėjo skolintis, tačiau dabar, senatvėje, ji skolinga 150 eurų savo anūkui. Šis taip pat stengiasi apmokėti savo 700 eurų sąskaitą už komunalinius mokesčius.
Moteris priversta skolintis, nes jos sąskaita už komunalinius mokesčius praėjusį mėnesį siekė 456 eurus. Pernai tuo pačiu metu ji būtų sumokėjusi 260 eurų.
Labiausiai per metus padidėjo šildymo kainos. Pensininkei, kaip ir kitiems žmonėms, toks staigus šuolis yra pražūtingas.
Ilmė pasakojo, kad per mėnesį gauna 553 eurų pensiją ir 20 eurų paramos neįgaliesiems. Tačiau ji turi mokėti atlyginimą savo slaugytojai. Be to, kiekvieną savaitę moteris duoda slaugei 20 eurų, už kuriuos ji parneša Ilmei maisto ir kitų produktų. Dėl negalios jai taip pat reikia brangių pagalbinių priemonių, vaistų.
„Visą laiką sakau, kad esu labai drąsios sielos ir kad tiesiog turiu susitaikyti su savo padėtimi. Mano gyvenimas sudėtingas ir iš tikrųjų turiu gyventi tik iš savo pensijos. Niekas man niekada šiaip sau nedavė nė vieno euro“, – pasakojo 83 metų Ilmė ir pridūrė, kad šiuo metu jai svarbiausia atsikratyti skolų.
Tačiau kas bus toliau? Iš ko ji gali prašyti pinigų ateityje?
„Postimees“ vizito metu Ilmė ruošė visus reikiamus dokumentus ir sąskaitas, kad kitą dieną galėtų nuvykti į miesto socialinio darbo skyrių dėl kompensacijų. Ji buvo pasiruošusi kovai, tačiau viskas buvo gerokai lengviau – socialinė darbuotoja patvirtino, kad ji turi teisę į valstybės paramos priemones.
Tai reiškia, kad Ilmė po savaitės gaus kiek daugiau nei 200 eurų. Nors tokios kelionės labai vargina, nes ją kamuoja įvairiausios bėdos, moteris pasirengusi kitą mėnesį vėl leistis į kelionę autobusu. „Kitaip gyventi negaliu. Iš kur aš galėčiau visą laiką skolintis? Negaliu sudurti galo su galu“, – sakė Ilmė.
Ilmė per mėnesį gauna 553 eurų pensiją ir 20 eurų paramos neįgaliesiems
„Kai Kaja Kallas [Estijos ministrė pirmininkė] kandidatavo į parlamentą, ji pažadėjo pensininkams papildomai skirti 200 eurų. Ji jau metus yra ministrė pirmininkė, o mes negavome nė šimto. Gausime kitais metais, bet tai vis tiek tik pusė to, kas buvo pažadėta! Štai kodėl mes [pensininkai] negalime sudurti galo su galu – jie mums nedidina pensijų. Pinigų labai trūksta“, – skundėsi moteris.
Elektrai neišlaidaujanti latvė: tik kartą per dieną naudoju virdulį arbatai virti
Tuo tarpu Latvijoje dažniau kalbama apie elektros, o ne šildymo kainas. Skaičiuojama, kad Latvijoje 2022 m. elektros energijos ir dujų kainų augimas bendrai sudarys maždaug 1,2 mlrd. eurų. Iš jų elektros energijos pabrangimas sudarytų 790 mln. eurų, o gamtinių dujų ir šildymo – 410 mln. eurų.
80-metė Mārīte (vardas pakeistas) Latvijos naujienų portalui Apollo.lv pasakojo, kad labai jaučia elektros energijos krizę. „Iki 2021 m. birželio už elektrą mokėjau 40 eurų per mėnesį. Nuo liepos iki gruodžio mokėjau 50 eurų, tačiau sausį gavau 64 eurų sąskaitą už elektrą. Net nežinau, kiek turėsiu mokėti kitą mėnesį“, – sako Mārīte.
Mārīte sako, kad iki šiol, ieškodama didelių kainų priežasties, ištyrė kiekvieną sąskaitą ir priėjo prie išvados, kad anksčiau didelę sąskaitos dalį sudarė „Sadales tīkls“ (bendrovė, užsiimanti elektros tinklų priežiūra ir plėtra Latvijoje) mokesčiai, o dabar dominuoja elektros energijos dedamoji.
Paklausta, kaip sugeba apmokėti sąskaitas, ji sako: „Jei negyvenčiau su šeimos nariu, gal vien už elektrą neišleisčiau 64 eurų. Gyvenu tik viename kambaryje, o brolio sūnus visą dieną nebūna namuose. Vakarais naudoju tik pastatomą lempą knygai skaityti, o brolio sūnus dėl technologijų sunaudoja daugiau elektros“.
Mārīte taip pat nurodo, kad ankstesniais metais žiemą naudodavo elektrinį šildytuvą, tačiau šiemet nusprendė jo nenaudoti.
Kalbėdama apie pinigų taupymo būdus, moteris tęsia: „Tik kartą per dieną naudoju virdulį arbatai ar kavai virti. Vandens pilu tiek, kiek man reikia. Stengiuosi be reikalo neįjungti elektros ir neskalbti skalbinių. Man tai nebūtina.“
Ji pabrėžia, kad naudojasi telefonu ir planšetiniu kompiuteriu, tačiau nemano, kad dėl to jos sąskaitos už elektrą labai padidėtų.
Skaičiuojama, kad Latvijoje 2022 m. elektros energijos ir dujų kainos bendrai paaugs maždaug 1,2 mlrd. eurų. Iš jų elektros energijos pabrangimas sudarytų 790 mln. eurų
Apollo.lv pasiteiravus, ar moteris gauna savivaldybės ar valstybės pagalbą apmokant sąskaitas už elektrą, moteris susimąsčiusi atsakė: „Nežinau, ar gausiu 20 eurų per mėnesį, nes gyvenu privačiame name. Kiek žinau, pensininkams, gyvenantiems privačiuose namuose, galioja kitokios taisyklės. Manau, kad visi pensininkai turėtų būti remiami ir kad parama tikrai turi būti didesnė. Elektros reikia, kad galėtum gyventi visavertį gyvenimą, lyginti drabužius, virti kavą, ruošti maistą ir daryti kitus gyvenimui reikalingus dalykus“.
Tiesa, Latvijoje pensininkai elektros energijos krizę jaučia skirtingai. 86 metų pensininkas Janis (vardas pakeistas) naujienų portalui Apollo.lv pasakoja, kaip elektros energijos krizė jo kasdienybės beveik nepaveikė: „Šiuo metu nejaučiu, kad elektros energijos suvartojimas labai išaugo. Anksčiau ji kainavo penkis centus už kilovatvalandę, o dabar didžiausia kaina buvo 15 centų už kilovatvalandę“.
Janis pripažįsta, kad jis turi fiksuotą tarifą, todėl žymaus kainos padidėjimo nejaučia: „Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais sąskaitos už elektrą skyrėsi nežymiai – apie du centus už kilovatvalandę. Mes su žmona per mėnesį už elektrą, priklausomai nuo suvartojimo, sumokame nuo šešių iki 16 eurų“.
Paklaustas, kokius taupymo būdus naudoja, Janis atsako: „Iš esmės pagrindinis būdas taupyti pinigus – visur, kur įmanoma, pereiti prie LED lempučių. Stengiamės naudoti mažiau elektros energijos, todėl už durų įrengti automatiniai šviesos jutikliai. Kai vakare skaitau laikraštį, naudojame tik pastatomą lempą“.
„Bočiai“ mokosi pildyti anketas kompensacijoms gauti
Tai tipiška sausio diena Vilniuje – dangus pilkas, šaligatviai slidūs, oras, nors ir ne toks šaltas, bet drėgnas ir nemalonus. Keletas pensininkų renkasi į senyvo amžiaus žmones vienijančios organizacijos „Vilniaus bočiai“ patalpas Vilniaus centre. Čia netrukus vyks seminaras – žmonės bus mokomi, kaip užpildyti dokumentus, leidžiančius savivaldybėje gauti kompensacijas už šildymą.
Nors egzistuoja galimybė užpildyti šias formas internetu, kai kurie vyresnio amžiaus žmonės neturi skaitmeninių įgūdžių arba apskritai nesinaudoja internetu.
Kol seminaras dar neprasidėjo, „Vilniaus bočių“ vadovė Vilija Tūrienė stengiasi visiems atspausdinti reikalingas anketas. Visų šių dokumentų pildymas iš tiesų gali pasirodyti painus, nepriklausomai nuo to, ar jie pildomi internetu, ar ne.
„Žiūrėkit, vienam žmogui reikia užpildyti keturias anketas – iš viso 12 lapų. Kaip vienas žmogus gali visa tai išmanyti ir kam reikia tiek daug popierizmo?“ – klausia Vilija, rodydama šviežiai atspausdintus lapus.
Į seminarą susirinkę žmonės nelinkę daug kalbėti apie savo sąskaitas, tačiau apskritai niekas nesidžiaugia didelėmis energijos kainomis.
Kai kurie užsimena, kad gyvena kartu su kitais šeimos nariais, todėl komunalinių paslaugų mokesčiais dalijasi, taip sumažindami finansinę naštą. Kiti apskritai nepatenkinti tuo, kaip šią situaciją sprendžia Vyriausybė.
Viena iš susirinkusiųjų, Jevgenija, galiausiai sutinka pasidalyti savo kasdienio gyvenimo patirtimi, susijusia su komunalinėmis paslaugomis.
Kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, ji nemano, kad augančios elektros kainos yra didelė problema. Tiesa, elektros kainos pakilo ir ji pradėjo dažniau galvoti apie elektros taupymą – moteris nebepalieka šviesos taip dažnai, kaip anksčiau, – tačiau apskritai jai didžiausią nerimą kelia šildymas.
„Jei sudėtume viską, kas pabrango, pensininkams sunkoka pragyventi iš savo pensijų. Nors ir pensijas padidino maždaug 40 eurų, bet visi pinigai išeina mokesčiams“, – 15min sakė ji.
Aš ir praėjusį mėnesį buvau skoloj. Dabar už šildymą turiu sumokėti apie 200 eurų, taigi po truputį mokėsiu, bet man labai sunku.
Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, elektros energijos rinkos liberalizavimas vis dar vyksta. Antrojo etapo, kai buitiniai vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 1000 kWh elektros energijos, turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, pabaiga buvo atidėta iki 2022 m. liepos 1 d.
Tai reiškia, kad dauguma namų ūkių vis dar turi sutartis su visuomeniniu tiekėju ir moka mažesnę kainą.
Tačiau būsimas tiekėjo pasirinkimas kelia tam tikrą sumaištį, sako Jevgenija. Lietuvoje yra šeši tiekėjai, tačiau ji ir kai kurie jos pažįstami tiksliai nesupranta, kuo jie skiriasi ir kuris iš jų yra geriausias. Bendra informacija, kuria stengiasi dalytis įmonės ir valstybinės institucijos, jai vis dar nėra iki galo aiški.
„Jei ateitumėte ir mums viską paaiškintumėte, mes suprastume. Dabar mes nežinome, koks skirtumas bus, todėl liekame. Manau, kad neverta kažką daryti, jei nežinai, į ką keiti“, – sako ji.
Tuo tarpu šildymas – atskira tema. Kaip ir daugelio Vilniaus butų savininkų, Jevgenijos sąskaitos už šildymą šį gruodį buvo bent dvigubai didesnės nei 2020 m. gruodį. Žinoma, gyvenimas nedideliame, vieno kambario bute padeda daug neišleisti. Pats namas prieš porą metų buvo renovuotas.
Tačiau renovacija nebūtinai daro didelę įtaką. Ta pusė, kurioje moteris gyvena, buvo renovuota tinkamai, tačiau kita pastato pusė apšiltinta prastai. Tai svarbu, nes viso namo šildymo išlaidos paskirstomos visam namui. Mėnesinė renovacijos paskolos grąžinimo įmoka prie sąskaitos prideda apie 33 eurus kiekvienam butui.
„Aš ir praėjusį mėnesį buvau skoloj. Dabar už šildymą turiu sumokėti apie 200 eurų, taigi po truputį mokėsiu, bet man labai sunku. Praėjusią žiemą mokėjome daug mažiau. Manau, kad tai reikia reguliuoti – yra tikrai didelis skirtumas tarp žmonių, kurie gyvena gerai, ir žmonių, kurie gyvena skurdžiai“, – kalbėjo Jevgenija.
Dėl kompensacijos į savivaldybę ji kreipsis pirmą kartą – ankstesnes žiemas šildymo kainos buvo mažesnės, todėl Jevgenija nematė reikalo tai daryti.
Baltijos šalių Vyriausybės gyventojams padeda skirtingai
Baltijos šalių Vyriausybės stengiasi įvairiais būdais padėti su didelėmis komunalinių paslaugų sąskaitomis susidūrusiems gyventojams.
Tiesa, požiūriai ir priemonės skiriasi.
Štai Estijoje Vyriausybė išmokoms gyventojams atidėjo 3,1 mln. eurų. 92 proc. paramos skirta elektros energijos išlaidoms kompensuoti, 6 proc. už dujas-šilumą ir 2 proc. už centralizuotą šildymą. Vidutinė paramos suma siekia 175 eurus.
80 proc. sąskaitos už energiją kompensuojama, jei išlaidos viršija 120 eurų/MWh (arba 12 ct/kWh) už elektrą; 49 eurus/MWh (arba 4,9 ct/kWh) už dujas; 78 eurus/MWh (arba 7,8 ct/kWh) už centralizuotą šildymą.
Tačiau namų ūkis turi teisę gauti paramą, jei jo grynosios pajamos yra mažesnės nei vidutinės. Pagal galiojančią tvarką, pajamų riba, pagal kurią dviejų suaugusių asmenų namų ūkis gali pretenduoti į paramą, yra 1689 eurai. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų jaunesnių nei 14 metų vaikų namų ūkiui pajamų riba yra 2815 eurų.
Latvijos vyriausybė nusprendė, kad dėl energijos kainų krizės pensininkams nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. kas mėnesį gali būti skiriama papildoma 20 eurų parama. Šeimoms bus skiriama po 50 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką.
Anksčiau Latvijos pensininkų federacija išreiškė savo pasipiktinimą dėl „nepavydėtinos ir sunkios valstybinių senatvės ir neįgaliųjų pensijų, taip pat valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų gyvenimo sąlygų“ tuo metu, kai didėja įvairių maisto produktų ir paslaugų kainos. Federacijos atstovai ragino skirti vienkartinę 200 eurų pašalpą.
Latvijoje priimtame įstatyme numatyta, kad valstybė visiškai kompensuos elektros energijos skirstymo tarifo ir OIK (privalomojo pirkimo komponento) išlaidas. Ši priemonė bus taikoma visiems galutiniams elektros energijos vartotojams, ne tik fiziniams asmenims.
Latvijos Vyriausybė nusprendė pensininkams nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. kas mėnesį skirti papildomą 20 eurų paramą
Apskaičiuota, kad preliminarios išlaidos paramai pensininkams išmokėti sudaro 44, 2 mln. eurų. Numatomas paramos gavėjų skaičius viršija 0,5 mln. žmonių.
Prieš sausio 25 d. priimant šį sprendimą jau buvo įgyvendinamos 200 mln. eurų vertės energijos kainų kompensavimo priemonės. Remiantis naujuoju įstatymo projektu, būtų įvestos papildomos 250 mln. eurų vertės priemonės.
Taigi, bendra valstybės pagalbos suma siektų 450 mln. eurų – apie 37,5 proc. energijos kainų padidėjimo.
Lietuvoje, siekiant palengvinti kylančių energetikos kainų naštą, buvo pritaikyta įvairių sprendimų, tačiau nė vienas jų nebuvo tiesiogiai nukreiptas į pensininkus.
Lapkritį parlamentas priėmė penkių įstatymų, susijusių su dujų ir elektros kainomis, pakeitimus. Tarp jų ir sprendimas atidėti II elektros rinkos liberalizavimo etapą iki liepos pradžios, leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 m. pabaigos – elektros, iki penkerių metų – dujų.
Elektros kainoms amortizuoti vasario pradžioje pasiūlyta skirti papildomų 35 mln. eurų paramą gyventojams, siekiantiems įsirengti ar išsinuomoti saulės elektrines.
Seimas taip pat pritarė tam, kad būtų sumažinti reikalavimai, norint gauti kompensaciją už šildymą. Iki šiol tokią pagalbą gaudavo apie 95 000 žmonių. Minėti pakeitimai šį sąrašą papildys dar maždaug 15 000 žmonių.
Naujausias pokytis – Vyriausybės siūlymas laikinai, šiam šildymo sezonui sumažinti PVM centriniam šildymui nuo 9 proc. iki 0 proc. Lengvatinis tarifas atbuline tvarka įsigaliotų nuo sausio 1 d. ir būtų taikomas iki šildymo sezono pabaigos balandžio 30 d.
