Trys moterys, kurias 15min kalbino, tuo metu buvo apsigyvenusios viešbutyje „Corner hotel“. Jos sutiko su skaitytojais pasidalinti savo istorijomis ir padėkoti Lietuvai, mūsų tautai ir valdžiai už tai, kad jos gali čia saugiai atsigauti nuo išgyventų įvykių.
Alina iš Kyjivo
Alina iš Kyjivo į Vilnių atvyko su savo dviem vaikais: Iljai – 12 metų, o Andrejui – 7 metai. Moteris su vaikais į Lietuvą atkeliavo padedama savo draugų, o draugei Latvijoje, kuri nukreipė į šią pusę, prašė perduoti didžiausius linkėjimus bei padėkas.
„Vienas iš mano giminaičių padeda žmonėms ištrūkti iš Kyjivo ir tokiu būdu papuoliau į autobusą. Tiesą sakant, iki paskutinės minutės nenorėjau išvažiuoti, bet mano vyras jau labai seniai manęs prašė išvykti. „Būk gera, iškeliauk, jaudinuosi dėl tavęs“, – jis man sakydavo. O aš jam atsikirsdavau, kad būsime namie, jei ką, leisimės į metro ir niekur nevažiuosiu. Du mano broliai išėjo į krašto apsaugos pajėgas ir norėjau likti su jais“, – 15min pasakojo ji.
Tačiau kelias naktis praleidusi metro, kur nuolat girdėjosi sirenos ir pravažiuojantys tankai, vaikai panikavo dėl to, kad kažkas praskrenda, viską pakeitė.
„Vaikai labai bijojo. Mažasis nuolat bėgiojo išgirdęs sireną. Ruošdavausi į parduotuvę, o vaikas klausdavo, kur aš einu, kodėl išeinu, ar jau reikia evakuotis? Turėjome susidėję daiktus, viskas buvo paruošta, kad išgirdus sirenas išbėgtume. Bet išėjus vaikai supanikuodavo, pradėdavo ieškoti savo megztinio. Dėl nervų sėdėdavo ir kramtydavo rūbus. Bandau megztinį uždėti, o jis kiaurai šlapias“, – prisiminė moteris.
Iš Kyjivo Alina su vaikais išvyko kovo 2 dienos rytą, po poros dienų jau buvo Lietuvos sostinėje. Pašnekovės teigimu, vaikai tik atvykę čia nusiramino.
„Tiesa, ryte Andrejus atbėgo pas mane, nes išgirdo kažką už lango, todėl turėjau patikinti, kad viskas gerai“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu Ukrainoje liko ne tik Alinos broliai, bet ir vyras su motina. Pašnekovė pabrėžė besitikinti, kad nieko neatsitiks jos artimiesiems ir tikino kol kas nejaučianti jokios pagiežos rusų tautai.
„Net matant nuotraukas, kuriose yra nužudyti rusų kariai, man labai gaila ir liūdna, bet jei kažkas atsitiks su mano broliais, manau, kad tai mane palauš ir būsiu kaip dauguma ukrainiečių, kurie išgyveno šį šoką ir stresą. Turiu nemažai draugų, kurie jau labai blogai galvoja apie rusus. Aš kol kas jaučiu tik gailestį, bet tai gali pasikeisti, jei kažkas atsitiks mano broliams“, – pasakojo moteris.
Alina sakė rašanti savo giminaičiams, esantiems Rusijoje, ir siunčianti nuotraukas, informaciją, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje.
„Aš jų prašau pažiūrėti, kas čia vyksta, pas mus nėra banderovcų, o žmonės yra geri ir mieli, Ukraina – gero linkinti šalis. Būkite geri, nešaudykite į mus, mes nenorime kariauti su Rusija. Net jei būtume NATO ar Europos Sąjungoje, niekas neketino užpulti Rusijos. Aš jiems aiškinu, o jie netiki“, – teigė ji pridurdama, kad ir pati netikėjo, kad jos šalyje bus karas.
Alina labai dėkojo Lietuvai, mūsų tautai, valdžiai ir visiems, kurie rūpinasi pabėgėliais. Moteris įsitikinusi, kad Ukraina laimės ir šalį reikės atstatyti, todėl jai reikia dabar šiek tiek pakentėti. Šį laiką Alina ketina išlaukti pas draugus Portugalijoje.
Ksiuša iš Kamianskės
Kita pašnekovė – Ksiuša, kuri atvyko su savo atžalomis iš Dniepropetrovsko srities, Kamianskės miesto. Jos istorija kiek kitokia, man tą ketvirtadienį, kai Rusija pradėjo Ukrainos puolimą, ji buvo Lenkijoje, o jos vaikai, vienuolikos ir keturiolikos metų amžiaus, namuose su krikštamote.
„Kai mane 7 valandą ryto pažadino ir pasakė, kad prasidėjo apšaudymai, nežinojau, kur dėtis, ką daryti. Aš visai kitoje šalyje esu, o mano vaikai – namie. Apskambinau visus, ką daryti ir vakare sėdau į autobusą į Lvivą. Sugebėjau nusigauti iki Lvivo, iš kurio turėjau važiuoti toliau, bet pralaukus parą, visus autobusus atšaukė.
Visi supanikavo. Manau, kad iki pat pabaigos niekas nesuprato, kol neprasidėjo miestų apšaudymai. Manėme, kad jei ir puls, tai greta sienos esančius miestus ir mūsų tai nepalies. O dabar palietė visus ir visi, kas gali, išvažiuoja“, – 15min tikino ji.
Ksiuša sakė, kad Ukrainoje liko jos artimųjų, draugų, nes šie negali tiesiog palikti savo vyrų, tėvų, tačiau ji pasirinko kitą kelią.
„Kai apšaudo, sėdi kažkur rūsyje ar kur tave priima, tiesiog nežinai, kur dėtis, norisi nuo to bėgti. Nežinau, gal tai savisaugos instinktas. Visus į glėbį ir bėgi. Taip, gaila likusių Ukrainoje, gaila tų, kurie gina mūsų šalį ir miršta, į tai be ašarų mes nežiūrime. Mūsų širdys liejasi krauju“, – pasakojo ji.
Ksiuša tvirtino, kad šiuo metu jai jokios pagalbos nereikia – ji su vaikais yra sotūs, aprengti, gyvena šiltai. Ji jau pateikė prašymą leidimui gyventi ir ketina savo artimiausią ateitį kurti čia, Lietuvoje.
„Norime įsikurti ir negyventi iš svetimų sąskaitos. Ačiū, kad mums padėjo, bet reikia toliau judėti savarankiškai“, – 15min tvirtino ji.
Jana iš Odesos
Trečioji pašnekovė – Jana, kuri į Vilnių iš Odesos atkeliavo su dukra ir anūke. Iš šio pajūrio miesto ji išvyko vasario 28 dieną, o pačios kelionės ji net nenori prisiminti. Tačiau Jana 2014 metais dirbo Ukrainos Užimtumo tarnyboje ir sutikdavo tuomet iš Luhanskas ir Donecko bėgusius tautiečius.
„Jie irgi tuomet atvyko kaip ir neilgam, bet kiek žinau iš tų, kuriems pavyko padėti, – viena šeima iki šiol liko Odesoje ir ten gyvena. Jie yra nusiminę matydami tą, kas vyksta Mariupolyje. Mes irgi nežinome, kuriam laikui čia atvykome. Žinome tik tiek, kad planuojame dirbti, kol yra tokia galimybė. Žiūrėsime, kaip pavyks, kokia situacija bus šalyje“, – sakė ji.
Jana 15min tikino, kad dabar jaučiasi saugi, gali ramiai miegoti. Tiesa, ji pripažino, kad neplanavo išvykti iš Odesos.
„Jeigu visi išvažiuos, jie tiesiog įeis ir viskas, o po to plėšikaus ir kaip atsitiko su Donecku ir Luhansku, negalėsime grįžti, tai bus visai kitoks miestas. Bet teko išvykti dėl dukros, ji turi mažą vaiką ir jai būtų sunku atlaikyti kelionę vienai. Jeigu galėčiau grįžti, aš grįžčiau, man nebaisu“, – teigė ji.
Panašioje situacijoje yra ir Janos draugai, kurie liko Odesoje. Jie gali išvažiuoti, patvirtino moteris, bet nenori.
„Grįžti į Putino Odesą niekas nenori. Norime, kad taip neatsitiktų kol yra tokia galimybė“, – aiškino pašnekovė.
15min primena, kad Lietuvos viešbučiai suskubo padėti iš Ukrainos bėgantiems žmonėms – neatlygintinai skiria jiems kambarius, maitina ir leidžia išsiskalbti drabužius. Gyventojai jiems aukoja žaislus bei kitus daiktus, skirtus vaikams, o „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis ragina žmones, kurie nuomoja būstus, užleisti juos pabėgėliams iš Ukrainos.
DAUGIAU SKAITYKITE: Į pagalbą ukrainiečiams atsišaukė viešbučiai: apgyvendina ir maitina nemokamai
